Filmo apžvalga „Emilija iš Laisvės alėjos“

Pavadinimas: Emilija iš Laisvės alėjos

http://www.imdb.com/title/tt4836110/?ref_=nv_sr_2

Režisierius: Donatas Ulvydas

Žanras: Drama

Rekomendavo: grupiokas Žilvinas. Ačiū!

Apžvalgos data: 2017 vasario 27, pirmadienis

Įvertinimas: ★★★★

Žymūs aktoriai: Remigijus Vilkaitis, Česlovas Stonys, Vidas Petkevičius

Geriausia frazė: Filme daug gerų frazių, tačiau labiausiai sužavėjo eilės. Gaila, nepamenu jų, bet labai norėčiau išmokt mintinai.

Mėgstamiausias personažas: Emilija (Ieva Andrejevaitė)

Apibendrinimas ir apžvalga:

Reikėjo tokio filmo. Rašiau Facebook paskyroje, kad „Po filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ parsinešiau apypilnį kibirėlį spragėsių. Nesivalgė. Per geras filmas spragėsiams. O filme skaitytas eiles norisi išmokti mintinai.“ Tikra tiesa, seniai taip buvo, kad patriotinius jausmus prikėlė ne Rūta Meilutytė, ne Žalgirio pergalė prieš CSKA, ne Lietuvos krepšinio rinktinės žygis Olimpiadoje, bet kino filmas.

Filmas paremtas tikrais įvykiais. Na, bent jau dalimi tikrų įvykių – tai Romo Kalantos susideginimas Laisvės alėjoje, jaunimo demonstracija prieš santvarką (čia kažkaip dabar skamba Depeche Mode naujas singlas „Revolution“), režisieriaus Jono Jurašo pasitraukimas iš Kauno dramos teatro. Tiesa, pastarąją paralelę galiu užrašyti tik po to, kai perskaičiau filmo aktorių Česlovo Stonio ir Vido Petkevičiaus prisiminimus ir pasakojimus, kaip buvo kuriamas filmas.

Visi šie įvykiai pertiekiami per atsitiktinai į įvykių sūkurį patekusios merginos išgyvenimus – nuo atvykimo iš kaimo į Kauną, saugumiečio persekiojimą, vaidmenį teatre iki išvykimo į Novosibirską. Tiesa, nenoriu dėtis dideliu kritiku, nes toks tikrai nesu, tačiau vienas Emilijos gyvenimo lūžis – meilė režisieriui, man pasirodė kažkaip per „staigi“. Galbūt reikėjo dar keleto epizodų, kad tai atrodytų natūraliau.

Filmą man asmeniškai sustiprino ir pats teatras, kuriame gimsta minties revoliucija, nepasitenkinimas santvarka, nuolatiniu kompromisu tarp kūrybinės minties ir cenzūros. Visa tai išreikšta per spektaklį Emilija Pliaterytė, statomą pagal liaudies priešo eiles. Pats esu vaidinęs spektaklyje ir tas personažų išgyvenimas, jei jis įsismelkia ir tampa tavuoju, sustiprina visą jausmų ir emocijų paveikslą.

Reikėjo tokio filmo. Gal kada sulauksime ir epinio leituviško filmo apie Žalgirio mūšį? Kaip „Narsioji širdis“ ar „Gelbstint eilinį Rajaną“? Lietuvos vardo 1000 mečiui nesusiorganizavom, Nepriklausomybės 100 mečiui nespėsim, na tai, gal tada be progos, o tiesiog?

Rekomenduoju šį filmą. Jaunimas pamatys, vyresni prisimins. Tiesa, ko gero geriau žiūrisi kino teatre. Be spragėsių.

FD

Įvertinimas gali būti nuo ★ (labai šiaip sau) iki ★★★★ (rekomenduojamas žiūrėti ir nekartą)

Comments

comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *