Efektyvus diskusijų vedimo būdas

kedes

Tikrai džiaugiausi papuolęs į Ryčio Juozapavičiaus moderuotą renginį. Esu girdėjęs apie jo neeilinius sugebėjimus įtraukti auditoriją į diskusijas, suburti žmones ieškant sprendimų ir, pagaliau, optimaliai išnaudojant laiką pasiekti geriausią rezultatą.

Iš principo, tą ir pamačiau. Renginio vedėjas buvo įsijautęs į renginio temą, gerbė auditoriją bei sėkmingai valdė pašnekovus, tiksliau jų pranešimų laiką. Taip pat patraukė baltu ir spalvotu popieriumi nuklijuota siena. Supratau, kad dirbsime pagal kažkokią metodiką ir GON….nuskambėjo varpinis garsas, skelbiantis apie renginio pradžią.

Tikrai patiko metodas, kaip moderatorius įtraukė auditoriją ir renginio dalyvius toliau skatino diskutuoti. Pasistengsiu glaustai aprašyti ir pasidalinti šiuo metodu.

Ši technika naudojama tuomet, kai norima dirbti su daugeliu klausimu, tačiau yra ribotas laikas, o žmonių kiekis yra didesnis nei 12-16 ir norisi visus įtraukti.

Diskusijų vedimo metodika

Ant sienos pavaizduota lentelė, kuri sugraduoda horizontaliai pagal laikus, o vertikaliai pagal keturias skirtingas spalvas – keturias skirtingas temas. Kairiajame stulpelyje pažymimi laiko blokai, o toliau išdėstomos temos.

Auditorija pati pasako, koks klasimas, jos nuomone yra aktualus sprendžiant vieną ar kitą problemą. Žmogus pateikęs variantą, tampa to klausimo savininku, klausimas-tema užrašomas ant popieriaus lapo, kuris priklijuojamas į vieną iš celių.

Taip užpildomi visi laiko blokai ir dalyviai gali sudalyvauti įvairiose diskusijose pagal pomegius, temas ar net gi “spalvos lyderį” ir dalyviai pasiskirsto į spalvų kodais pažymėtas vietas ir išgliaudo pirmąsias keturias skirtingas temas, po to eina prie kitų keturių temų kitais laiko blokais ir t.t.

Svarbiausios taisyklės:

  1. Būk pasiruošęs būti nustebintu.
  2. Kas beateitų – tai tinkami žmonės. Kas benutiktų – tai vienintelis galėjęs nutikti dalykas. Kai baigiasi laikas, tai baigta
  3. Dviejų pėdų įstatymas (nepatinka pėdink)

Atsakymai taip pat struktūrizuoti ir turi atitikti tokį šabloną:

1. Svarstomas klausimas (doh)

2. Susiję klausimai (galbūt išsiplėte tema)

3. Rekomendacijos „Gal mes…“

4. Diskusijos dalyvių vardai ir pavardės

Žmonės grupelėje yra taip pat suskirstomi į roles – apibrėžiamos keturios:

  • reporteris (tas kuris kalbės, kas bus sutarta),
  • raštininkas (tas, kuris suguldys mintis popieriuje),
  • fasilitatorius (tas, kuris diskusijos dalyvius vis grąžina į konstruktyvios diskusijos būseną),
  • laikininkas (tas, kuris stebi laiko resursus ir informuoja apie likusį laiką)

Artimiausiu metu išbandysiu šį metodą praktikoje – žmonių įtraukimas į diskusijas ir sprendimų paieškas yra menas, todėl geri menininkai turi turėti ir gerus įrankius.

Galbūt ir jūs išbandysite šį metodą? Pasidalinkite, kaip sekėsi. O gal turite savo patarimų, kaip efektyviai vesti diskusijas, brainstormingo ar strateginio planavimo sesijas? Kokius metodus ir įrankius naudojate? Laukiu komentaruose!  

 

Comments

comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *