Ar esate patyrę, kad prisimindami ankstyvąją vaikystę, norėtumėte prisiminti daugiau nei vieną kitą miglotą akimirką? Aš norėčiau:) Užbėgsiu ir iš anksto pasakysiu, kad norisi užrašyti savo vaikų vaikystės kalbą. Iš Valento laikotarpio prisimenu “pošliūnienė” – tai reiškė “policija”. Ievos, deja, nepamenu įdomesnių frazių, bet labai gerai prisimenu valgymo intonaciją – banguojantį am-am-am nuo tyliausio iki garsiausio ir taip su kiekvienu kasniu:)
Tad, nutariau, kad reikia imti suituaciją į rankas, kol situacija manęs nepaėmė – kol dar galima užrašyti Justų kalbą, kurią sugalvojo Justas Povilas. Tai ko gero labai panašu į giminės medžio sudarymą. Kuo anksčiau tai darai, tuo lengviau pildosi informacija. Pavėlavus, deja, nebelieka su kuo bendrauti, o atmintis pas išlikusius pradeda šlubuoti.
Tiesa, o kokią savo nemirtingą vaikystės žodį-frazę atsimenate?
Taigi, justų-lietuvių kalbų žodynas:
A-a-n-c-j – gerti
Juju – vanduo
Atiu – ačiū
Atiu(m) – ačiū (ankstyvasis)
Abata – arbata
Da – dar
Da am – dar valgyti
Da gy – nešvaru, negerai, netvarka, nešvaru ir pan.
Tetiū – tėtis
Mama – mama
Vava – Ieva (sesuo)
Aman – einam
Tikitsiau – Tikičiau (Ratai personažas Žaibas Makvynas)
Fflo – Flo (Ratų personažas)
Alio – Alio
Manio – Mano
As – Aš
Manj – Man
Diaug – daug
Kuany – (reikšmė nežinoma:))
Bv arba V – bitė, širšė, musė ar kiti vabzdžiai
Kiki – akis
Tsiau – čiau (itališkas “viso”)
Vavaa – galva
A – karšta
Dzidzi – mašina, važiuoti
Y – taip
Teip – taip (paprašius po Y)
As isu – Aš esu
Ama – valgyti
(bus pildoma)
