Jei rūpi, kam suteikiama parama ir ką ji teigimo gali padaryti žmogui, išbandyk Kiva.org tiesioginio skolinimo arba minios finansavimo (crowd financing) sistemą.
Nuskambėjo beveik kaip reklama ir ko gero pagalvojote, kad Dirginčiu svisai jau nusivažiavo 🙂 Iš tiesų, Kiva.org organizacija veikia nuo 2005 metų ir jos šūkis – paskola, kuri keičia gyvenimą. Dažniau į gera, žinoma. Tiksliau paskola – tai mikrokreditas, prasidedantis nuo 25 JAV dolerių. Kiva įkūrėjai sukurė portalą, veikiantį mikrofinansinių įstaigų pasaulyje ir padedantį akumuliuoti nedideles paskolas pradedantiems verslininkams ar mažas pajamas gaunantiems žmonėms, norintiems pasiskolinti pinigų savo verslui ar studijoms. Pagrindinė klientūra – tai trečiojo pasaulio ar besivystančios šalys, kuriose labai sunku gauti paskolą, jei esi neturtingas, bet nori pakeisti pasaulį.
Tikriausiai nuskambėjo kiek sarkastiškai dėl pasaulio pakeitimo, ar ne? Pabandysiu paaiškinti – įsivaizduokime taip, kad kiekvienas turime savo pasaulį ir jį galime pakeisti, jei tik turime noro, užsidegimo, ambicijų ir ryžto nebijoti bei žengti pirmąjį žingsnį.
Verta paminėti, jog berods 2009 metais buvo prijungta prie programos ir JAV, kas sukėlė nemažai diskusijų tarp pačių Kiva.org skolintojų. Logika tokia, kad kokia čia JAV besivystanti šalis ir ar etiška skolinti šios šalies pradedantiesiems. Diskusija vyksta ir šiandien, yra įkurta netgi nusivylusių skolintojų grupė, tačiau bet kuriuo atveju kreditorius pats renkasi, ką finansuoti ir iš kokios šalies finansuoti ir jei žmogaus tikslas padėti skurdžiai gyvenančioms Azijos, Afrikos ar Lotynų Amerikos šalims – tai jo apsisprendimo reikalas.
Taigi, visiškai neseniai ir aš prisijungiau prie žmonių tinklo, kurie skolina smulkiam verslui per Kiva.org. Pirmiausi,a apie Kiva.org išgirdau iš Dan Miller podcasto 48days.com, prieš tai teko susipažinti su minios finansavimo projektu vystomu Švedijoje. Kuo toliau domiesi, tuo daugiau informacijos šaltinių atsiveria. Pasidomėjau ir nutariau prisidėti aš pats.
Per Kiva.org finansavau du projektus po 25 JAV dolerius. Viso 50 dolerių. Taip, vadinti save investuotoju gal ir per daug skambu, bet džiaugiuosi, kad ir tokia nedidele suma prisidėjau prie pagalbos Azerbaidžano ūkininkei Adilei suteikiant 2.300 dolerių paskolą, už kurią ji ketina įsigyti tris karves ir aštuonias avis (daugiau informacijos http://www.kiva.org/lend/603875) ir 2400 dol. paskolą autošaltkalviui Khalebui iš Irako sumokėti autoserviso (garažo) nuomos mokestį ir įsigyti reikalingų detalių Daugiau šioje nuorodoje http://www.kiva.org/lend/594181.
Kiekvieną mėnesį šie žmonės turėtų išmokėti apie 200 dolerių, o kiekvienam kreditoriui apie 2 dolerius. Nors šį procesą prižiūri pirmu atveju Azerbaidžano Agroinvest kredito unija, o antru atveju organizacija CHF International Access to Credit Services Initiatives (ACSI) Iraq, tai dar negarantuoja, kad mano investuoti pinigai sugrįš. Vienok, tikiuosi geriausio – kad žmonėms tie paskolinti pinigai leis pagerinti savo, savo šeimos, o taip pat gal ir bendruomenės, kurioje jie gyvena ar dirba gerovę. Kad ir nedidelis, tačiau tai jau būtų teigiamas pokytis, dėl kurio nuoširdžiai džiaugčiausi.
Šiek tiek faktų apie Kiva.org organizaciją. Tai nepelno organizacija, per kurią 989.267 žmonės suteikė 471,8 milijonus JAV dolerių mikrokreditų 72 šalyse. Įdomiausia, kad paskolų grįžtamumas 99,02%.
Taigi, jei norite prisidėti, aplankykite Kiva.org paspausdami šią nuorodą ir nors man įvairios akcijos kampanijos nelabai svarbios, tačiau, jei nutarsite užsiregistruoti, Kiva.org, kaip jie pažymi, suteiks jums galimybę pirmą kartą suteikti 25 JAV dolerių vertės mikrokreditą pasirinktam smulkiam verslininkui už dyką. Kaip jie rašo ši kampanija galios ribotą laiką. Dar geriau būtų, jei patys persiskaitytumėte taisykles.
Na, ir galiausiai disclaimeris, kad visi suprastume, jog ir koks bus jūsų sprendimas, kad ir kokia graži būtų mikrokreditų grįžimo statistika, verta perspėti, kad skolinimas yra susijęs su rizika, todėl ją kiekvienas ir turite įsivertinti prieš priimdami sprendimą.
Kiva.org portale nurodoma keletas galimų rizikų – tai šalies rizika, valiutos rizika, finansinio partnerio rizika, vėlavimo procentas, paskolų portfelio rizika, nurašytų paskolų rodiklis ir pan.
Apsilankykite ir nuspręskite patys. O aš apie savo patirtį ko gero gaėsiu parašyti tik po to, kai Adile ir Khalibas sėkmingai sugrąžins mikrokreditą. Palinkėkime jiems sėkmės kuriant savo verslą!
Klausimas, o kaip yra Lietuvoje? Lietuvoje mikrofinansinių įstaigų nėra, o smulkiųjų finansavimu rūpinasi kredito unijos. Norintiems pradėti smulkų verslą, rekomenduoju kreiptis į Verslumo skatinimo fondą administruojančią Lietuvos centrinę kredito uniją (aš ten dirbu!:)), kur teikiami mikrokreditai iki 86 tūkst. Lt. Daugiau informacijos rasite šioje nuorodoje.
Pasak žydų tradicijų, pati didžiausia ir vertingiausia parama yra ne ta, kuri išreikšta milijonais, bet ta, kurios suteikimas paramos gavėjui leido tapti tuo, kuriam paramos nebereikės.
Noriu priminti, kad norėdami gauti žinutę, apie tai, kada bus patalpintas įrašas šiame tinklaraštyje, užsiprenumeruokite tinklaraščio naujienas įrašę savo el.pašto adresą viršutiniame dešiniajame kampe! Kadangi kiekvieną dieną nerašau, todėl pašto dėžutės laiškais pažadu neužversti:)
