Zambija. Nežinoma, tolima, tačiau lietuviams pasidariusi kone artimiausia Afrikos valstybė po Egipto, aplenkusi ir Viktoro Diawaros savo laiku išpopuliarintą Mali.
Nori nenori su draugais ir pažįstamais išskalbėjau, kad važiuosiu į „tikrą” Afriką, bet kurį laiką likus iki kelionės beveik pusmečiui buvau įsitikinęs kad važiuoju – lyg ir į Tanzanija ar tai Zimbabvę. Na, o likus porai mėnesių iki skrydžio pagaliau pasižiūrėjau į lėktuvo bilietus. Pasirodo Zambija. Kaip tyčia dar tuo metu per LNK pradėjo rodyti filmą apie mūsų televizinių ir kitų žvaigždžių apsilankymą šioje pietų Afrikos šalyje. Skambios frazės ir antraštės, iškalbingos TV vinjetės, skurdas, bet nuoširdžios žmonių šypsenos ir t.t. Na, smalsumas aplankyti šią šalį tikrai kaitino vaizduotę.
Skiepai. Ko gero labiausiai nepasiruošęs buvau būtent šiai procedūrai. Kažkaip niekad nebuvo poreikio vakcinuotis prieš kelionę. Nė karto nevykau ten, kur mums lietuviams gali būti pavojinga. Sveikatai. Tie, kurie vyksta į Tailandą ar kitas egzotiškas šalis tikriausiai žino, kad kelionei reikia ruoštis bent mėnesį, o kartais ir daugiau.
Aš susiruošiau likus… penkiolikai dienų. Apsileidimas. Žinokit, jei vykstate kur nors ne į Europą ar ne į Ameriką, rekomenduoju pasidomėti iš anksto, ar nėra kažkokių sveikatos organizacijos rekomendacijų dėl vakcinavimo. Taigi, Kauno II klinikinėje ligoninėje gavau tris skiepus vietoje keturių-penkių: suleido dozes nuo geltonojo drugio, vidurių šiltinės ir stabligės, polimeolito, difterito (čia trys viename) Nepasiskiepijau nuo hepatito A ir B. Tiesiog injekcija nebūtų pasiekusi tikslo ir nebūtų apsaugojusi, nes užsitvirtina pusmečiui tik pakartojus skiepą po mėnesio.
Dėl hepatito A, pasakiau sau, kad valgysiu tik „patikrintuose” kavinėse ar restoranuose, nevalgysiu neplautų daržovių ar vaisių, vienu žodžiu, jei nežinosiu, ką valgyti – geriau gersiu ugninį vandenį, o tiksliau – pelynų degtinę, kurią įsimečiau į bagažą, paklausęs tėvo patarimo. Jei kas netaip – bet kuriuo atveju tikrai užmuš bet kokias blogasias bakterijas. Įsistikinimas. Dėl hepatito B, kuris plinta per kraują ir lytinius santykius, teko paaiškinti žmonai, kad tikrai saugosiuosi aštrių daiktų 🙂
Geltonasis drugys. Privalomas skiepas. Be jo – niekur, tačiau kelionės metu taip niekas nei karto ir nepaprašė parodyti geltonojo paso. Nei atvykstant į šalį, nei grįžtant į Lietuvą niekas mano vakcinomis nesusidomėjo. Klausimas, tai kada ir kur tą geltonąjį pasą reikia rodyti? Aišku, pirmiausia šį skiepą verta darytis dėl savęs – vis gi galioja visam gyvenimui. Anksčiau Pasaulinė sveikatos organizacija buvo nurodžiusi, kad skiepas galioja 10 metų, o štai dabar – kol kojas pakratysi.
Skiepas nuo vidurių šiltinės galioja tris metus, o stabligė-poleomelitas-difteritas kažkuriam tai laikui, kai padarai papildomą skiepą. Ups, prisiminiau, kad spalio mėnesį reikėtų „užtvirtinti”.
Taigi, viso ligoninės kasoje išmušo čekį 278 Lt sumai.
Lyg ir viskas. Kelionei pasiruošęs, tačiau vieną kelionės aksesuarą vis dėl to nutariau pasikeisti – tai lagaminą. Mano senas geras, atidirbęs nuo 1995 metų, pirktas a.a. Kauno „Merkurijaus” parduotuvėje, atlaikęs nesuskaičiuojamas vietines keliones, o taip pat eilę skrydžių į Lenkiją, Italiją, Prancūziją, JAV, Kanadą, Turkiją, Rusijos platybes ir dabar dar puikiai tinka kelionėms, tačiau turi keletą nepatogumų – rankeną, tiksliau rankenėlę, kurią pakėlus į viršų galima vaidinti patogiai vežant lagaminą rateliais, bet taip nėra. Visas „čiūmadanas” trankosi į kojas. Ypač tai pasijuto paskutinį kartą viešint Kanadoje, kai taupumo sumetimais kokius 3 km tempėmės lagaminus paskui save ir aš vis pralaiminėjau – sunkesni ir sunkesni buvo tie žingsniai pėsčiomis link autobusų stoties.
Tad, kelionei nusipirkau naują Travelite lagaminą, 86 litrų ir 94 litrų talpos, jei su papildomu išplėtimu ir svarbiausia su normalia rankena ir keturiais „varomais” rateliais. Išbandyta – labai smagu. Na, pažiūrėsim, kaip atlaikys keliones.
Na, ir dar vienas farmacinis reikalas – tai vaistai nuo maliarijos. Daug istorijų papasakojo draugai ir pažįstami – apie tai, kad vaistai nuo maliarijos (skiepų nėra) sukelia visokių nepageidaujamų šalutinių efektų – nuo galvos svaigulio, pykinimo iki košmarų ir haliucinacijų. Nutariau patarimo paklausti buvusių ir naudojusių malaroną. Ačiū Andriui Mamontovui, kad pasidalino šiuo ir kitais kelionės į Zambiją aspektais. Nusipirkau vieną pakuotę – 12 tablečių kainuoja 150 Lt. Reikia gerti dvi dienas iki kelionės, atvykus į šalį ir dar grįžus 7 dienas. Kaip ir patarė Andrius, išgėriau piliulę vakare prieš miegą, kad nesijaustų galimas šalutinis poveikis. Gal ir buvo nedidelis svaigulys, bet tikrai ne toks, kad į sienas ramstyčiausi. Po to efektai išvis baigėsi. Šioje vietoje rekomenduoju pasikonsultuoti su gydytoju (vaistas receptinis) ir perskaityti instrukciją nuo pradžios iki pabaigos. Vis gi – tai vaistai ir dar nepigūs:)
Lyg ir viskas. Pasiruošęs vykti. Istorijos tęsinys kitame blogo įraše.
Kokia jūsų patirtis su skiepais nuo egzotiškų ligų?
