Apie blokus, pirmuosius žingsnius ir žingeidumą

Ar esate girdėję terminą rašytojo blokas? Jei ne, tai vienu sakiniu paaiškinsiu. Rašytojų arba rašymo blokas arba plyta arba užsiblokavimas – tai tokia būsena, kai rašytojas, poetas, tinklaraštininkas, moksleivis, studentas ar bet kuris kitas pilietis ar pilietė negali suregzti, kaip jam atrodo, kažko įdomaus ant popieriaus ar ekrano. Žinote, koks pirmas būdas yra įveikti rašymo bloką? O gi imti rašyti bet ką, kas tik šauna į galvą ir tuomet… Voila! Atsilaisvina mintys, atskrenda kažkur užsibuvusi mūza, pirštai pradeda tapšnoti klaviatūros mygtukus. Vienu žodžiu – prasideda procesas.

Kadangi traukiniu važiuosiu 1,5 valandos, pabandysiu įveikti užklupusį rašymo bloką.

Apie pirmo žingsnio svarbą

Šiandien teko dalyvauti Fintech darbo grupės trečiajame (o gal ir ketvirtajame) pasitarime, kurį kuruoja InfoBalt asociacija. Susitikimuose dalyvauja itin daug rinkos žaidėjų, įskaitant tuos pačius fintechus, mokėjimų įstaigas, bankus, IT kompanijas. Šios think tank platformos susikūrimu suinteresuota ir Finansų ministerija, ir Lietuvos bankas. Tikslas – pastatyti Lietuvoje vartus į fintechų pasaulį.

Prisimenu pirmąjį susitikimą ir ilgą pauzę po finansų ministerijos atstovo (atleiskit, nepamenu pavardės) entuziastingos įžangos, tuomet ko gero daugelis galvojo, o tai.. kaip čia dabar… Lietuva turi tapti fintech’ų centru Europoje? O gal ir pasauliui madas pradės diktuoti? Ką čia dabar pasakyti, nuo ko čia viską pradėti ir kokia nauda mums, man, jiems, joms? Bent jau tokios mintys sklandė mano galvoje. Tuomet prasitariau apie tai, kad būtų gerai turėti kažkokį bendrą paveikslą, nes kažkaip „ežiukas rūke“. Kiti paantrino, kad reikia susisegmentuoti dalyvaujančius: vieni nori daryti, kiti galvoja ką daryti, o treti nežino, ką ir kaip daryti.

Žodis po žodžio, diskusija įsivažiavo, darbai prasidėjo ir šiandien po mėnesio jau vyko dviejų darbo grupių (vidaus rinkos ir eksporto) trumpi pristatymai: vizija, pagrindinės kryptys, būtini namų darbai, tolimesnio darbo reglamentas, narystė asociacijoje ar komitete ir pan. Na, aš kaip visada įkišau trigrašį su pasiūlymu pagalvoti apie „razinką“ vizijoje – kuom Lietuva bus išskirtinė finansų technologijų ar technologijų finansuose kontekste lyginant su kitais Fintech centrais tokiais, kaip Londonas, Paryžius, Tel Avivas ar Jungtiniai Arabų Emyratai? Nors kai kas galėjo suprasti, kad tai priekaištas, tačiau viduje džiaugiausi, kad žmonės sėdo ir pradėjo daryti. Smagu savo akimis matyti protų ir entuziazmo pool’ą. Savanorišką.

Labai linkiu visiems Fintech grupės dalyviams (stakeholderiams) surasti bendrą interesą (shared interest), kad kuo mažiau reikėtų kalbėti apie interesų konfliktus – taip bus sukurtas produktas, platforma, sprendimai su FinMade in Lituania (specialiai praleidau h) ženklu, kuris pritrauks investicijas į inovacijas, paskatins klasterių kūrimąsi ir, galbūt, turėsime savo eksporto brandą? Panašu, kad kituose etapuose dalyviai bursis po juridinių asmenų vėliavomis, todėl tolimesnį Fintech judėjimo kūrimąsi teks stebėti iš šono.

Apie nežinojimo svarbą

Na, jei jau diena Vilniuje, tai reikia atidirbti – vakare nulėkiau į Rise Vilnius Meetup’ą (atsiprašau kalbos grynuolių, bet taip geriau skamba) sudalyvauti pristatymuose-diskusijose apie blockchainus. Vyko trečiasis blockchain klubo susitikimas ir kadangi du buvau praleidęs, sąžinė tarė: trečią kartą praleisi – dings karmos taškai.

Patiko. Tikrai nesigailiu, kad sudalyvavau. Ir ne dėl nemokamo alaus, o dėl galimybės pabūti žingeidžių žmonių, kalbančių apie ateitį, susibūrime. Patiko vieno aktyvaus dalyvio klausimas „o tai kas, po velnių, yra tas blockchainas, kaip jį galima panaudoti kasdieniniame gyvenime?“ ir dar labiau patiko meetup’o organizatoriaus Audriaus atsakymas „tam mes ir renkamės, kad surastume atsakymus į panašius klausimus“. Po to vienas per kitą kiti dalyviai pateikė savo versijas kaip kas supranta blockchainą ir kokie jo pritaikymo būdai.

Hyperledger technologija, prekyba bitcoinais ir kitomis kriptovaliutomis, kas yra blockchainai – tiek, kiek išgirdau trečiame šios grupės susitikime. Beje, visi pristatymai ir diskusijos vyksta anglų kalba. Gaila, kad neturėjau galimybės sudalyvauti meetupe iki galo, bet džiaugiuosi, kad bus tokių susitikimų dar nevienas.

Taigi, jei stovite prieš bloką, tiesiog – pradėkite veikti ir darykite tai tuščia galva – daugiau naujų žinių tilps 😃

Kita stotis Kaunas. Lipu.

Su linkėjimais
FD

Tai kas naujesnio su iššūkiais?

Įžvalgos, žiūronai

O gi daug kas! 2017 metai – naujų išbandymų, iššūkių ir eksperimentų metai – tą galiu drąsiai teigti. Bent jau man. Kaip jums?

Visi jau keletas metų kalba apie sukrėtimus įvairiose veiklos sferose. Kai esi „ant tvirto pagrindo“, tuo metu į viską žiūri su skepsiu. Koks čia dar desruptinimas (angl. sukrėtimas) finansų sektoriuje, draudime, keleivių pervežime, apgyvendinimo versle? Viskas gi aišku, nusistovėję. Pasirodys išsišokėliai, gaus sprigtą nuo establishmento ir pasibaidys į kampus.

Na, ir tuomet priimi sprendimą nulipti nuo sosto, nuo to pagrindo, kuris suteikė statusą, garantuotas pajamas ir neri į plyną lauką. Ką gi jame pamatai? O gi daug ką! Netgi kur kas daugiau nei galvojai anksčiau pamatysęs. Fintechai, uberiai, airbnb ir kiti nestandartiniai reiškiniai išdrįsę susjudinti nusistovėjusią tvarką yra įdomūs, tačiau judėsys yra pasistūmėjęs dar toliau, idėjos (ir ne tik) jau sklando dar aukšteniame skrydžio aukštyje nei galėjai įsivaizduoti besisukdamas užf**kintoj rutinoj.

Nauji (ne)pažįstami kieme

Dirbtinis intelektas (DI), virtuali realybė (VR), daiktų internetas, ponia ar panelė Big Data – tai nauja požiūrio platforma, tai nauji (ne)pažįstami kieme, tai nauja realybė, kurią taip pat sunku suvokti, kaip ir prieš dešimtmetį skambėjusias kalbas apie „visko“ perkėlimą į mobiliuosius telefonus ir ironiškus žvilgsnius, kaip tą „viską“ perkelti į tuo metu mobilaus ryšio aparatų standartą NOKIA su išdidžiu PRIEŠ komentaru: „aš nenoriu, kad tas viskas persikeltų į mobilųjį telefoną, nes bus labai nepatogu“.

„Internetas pakeis televiziją“ – tai Billo Gates’o frazė, kurios išsipildymas skamba draugų ir kitų tūlų piliečių lūpose „aš nežiūriu televizoriaus“, o „Laisvės TV“ užtikrintas žygiavimas Youtube peržiūrose tik dar labiau sustiprina kažkada išpranašautą viziją. Kad dėka Skype, WhatApp, Viberio ir eilės kitų aplikacijų galėsime kalbėti ir matyti pašnekovą nutolusį per tūkstančius kilometrų ir taip sumažinti atstumus bei sustiprinti tarpusavio emocinį ryšį, kad galėsime net ir skraidyti virš bažnyčių ir ežerų bei transliuoti vaizdą pasauliui „gyvai“, tuom, po šimts, negalėjo niekas patikėti, bet tai įvyko.

Tai panašu į tai, kaip prieš 100 metų skaitytume Žiulio Verno fantastikos romanus, kurie kokiems 95 proc. gyventojų atrodė kaip liguistos svajonės po „opiumo terapijos“ niekaip neįsitenkančios į tuo metu mokslui žinomas teorijas.

Nauji (ne)pažįstami beldžiasi

Idant nenueiti per daug toli nuo Lietuvos pasienio riboženklių, kaip pavyzdį, pateiksiu šiandien Baltic Institute of Corporate Governance konferencijoje paskelbtą faktą, kad AirBaltic kompanijoje dirbtinis intelektas jau naudojamas išmaniųjų sutarčių analizei ir svarstoma, kad netolimoje ateityje DI bus „samdomas“ kaip menedžmento komandos narys, nes pakels valdyseną (corporate governance) į kitą lygmenį, o teisininkai turės išmanyti programavimo pagrindus.

Bankai jau dabar pajunginėja DI automatiniams atsakymams į elektroniniais kanalais gaunamas užklausas (pvz. vien Credit Agricole Prancūzijoje per metus tokių paklausimų yra daugiau kaip 40 milijonų), o dar pridėkime Facebook’o ir kitų „mesindžerių“ bot’us.

Tik įsivaizduokite, kokias galimybes suteiks virtualios realybės technologijų panaudojimas toms pačioms aviakompanijoms, kurios galėtų siūlyti fotelyje sėdintiems bandomuosius skrydžius, o turizmo agentūros, viešbučiai, manau, jau dabar turi rimtai planuotis investicijas į VR. Nors, kol kas prognozuojama, kad pirmosios šia technologija pasinaudos porno ir žaidimų industrijos, kurios pakinkys VR technologiją savo verslo modeliui perkelti į naują realybę, kitiems snausti yra per didelė prabanga.

Prisisekime diržus – ketvirtoji pramoninė revoliucija įlekia dideliu greičiu. Dėkime nusistovėjusius verslo modelius į režimą „reikalauja tobulinimo“, nuostatas „neįmanoma“ į „būtina išbandyti“. Mokykimės suvokti naujus reiškinius ir nuoširdžiai stebėkimės tuo, kas vyksta ir kas dar vyks aplink mus, o pokyčius priimkime ne kaip grėsmes, o kaip galimybes. Nauji (ne)pažįstami beldžiasi – atidarykime duris.

Taking off

Linkėjimai
Fortunatas

Su šv. Velykomis!

Dirgincius.com velykinis sveikinimas

Mieli Dirgincius.com skaitytojai, esu jums labai dėkingas, kad lankotės tinklaraštyje! Sveikinu visus ir visas su Prisikėlimo švente!

Numatau daug temų po švenčių – fintech’ai, kredito unijos, dirbtinis intelektas, elektroninė komercija, geroji valdysenos praktika. Visa tai šalia to, apie ką ir anksčiau rašydavau – tai filmų apžvalgos, fotografija, giminės medelynas ir šiaip..:)

Kaip tikriausiai žinote, o jei dar nežinote, vasario pradžioje, po 19 karjeros metų kredito unijų sektoriuje, nutariau nerti į kitus vandenis ir ištyrinėti kitus pasaulius. Ir kai pradėjau…pasidarė įdomiau, nei galėjau pagalvoti.

Tad, jei nenorite praleisti, kol kas kad ir šykščių mano įrašų tinklaraštyje, kviečiu prisijungti ir prenumeruotis Fortunato Dirginciaus tinklaraščio naujienas (puslapio viršuje dešinėje).

Su linkėjimais
Fortunatas Dirginčius

Atgal prie ištakų

Rašau visiems Dirginčių (ar kažkaip susijusių su Dirginčiais) familijos atstovams. Atgal prie ištakų! Šis tinklaraštis kažkada buvo sukurtas būtent geneologinio medžio auginimui ir puoselėjimui, bet vėliau virto patys matot į ką. Na, bet kuriuo atveju, pagaliau atkurtas šeimos medelynas internete. Tiesa, informacija kai kuriose šakose labai pasenusi, tad, jei norite:

  1. Apsilankyti giminės medelyne
  2. Atnaujinti ir papildyti informaciją
  3. Ištaisyti klaidas
  4. Atrasti gimines ir artimuosius
  5. Padėti savo vaikui ar anūkui paruošti giminės medį darželiui ar mokyklai, kai paprašys

Registruokitės (taip pat ir tie, kurie jau buvo užsiregistravę anksčiau) spausdami šią nuorodą Request a new user account (liet. Naujo naudotojo sukūrimas)

(daugiau…)

Kodėl negali neiti balsuoti?

as_balsuosiu

 

Kodėl reikia eiti balsuoti, jei nėra ką rinkti? Kodėl turėčiau nešti savo pasturgalį iki kokios nors apylinkės progimnazijoje ar kultūros namuose, kai nepatinka jokios partijos programa? Kodėl turėčiau rinktis kažką iš kelių blogybių, jei aš iš principo geras, tik va, tie, kurie eina, tai ne.

Atsakau paprastai, pilieti – privalai eiti balsuoti, nes tai yra pareiga, o ne pramoga. Tai ne kokia nors šoksumanimi ar dianuojantys duetai, kurių metu maigai telefono mygtukus ar tapšnoji savo smartfono ekranėlyje “patinka/nepatinka” – tai kur kas rimčiau.

Tie žmonės, kurie tuoj sės į 141 kėdę, spręs kaip ir kokį išsilavinimą galės įgyti tavo vaikai, ar tavo atžalos liks čia mokėti mokesčių ir išlaikys tave, kai pasensi, ar pats galėsi gyventi (pad)oriai ir galėsi bent jau pabandyti įkurti savo verslą, kol dar kojas velki. Tikėk, kad galbūt tie, kurie ketverius metus valdys tavo šalį sukurs palankų klimatą ir pritrauks investuotojų iš šalies ar iš užsienio ir sukurs naujų darbo vietų ir ne tik Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje? Gali būti, kad pasitaupęs bent kartą per trejetą metų išvažiuosi į kokį neartimą užsienį pasivaikščioti po muziejus, apie kuriuos rašo vadovėliuose.

Pasikartosiu, jei ne dėl savęs, tai dėl vaikų savo ar giminaičių, draugų – eik balsuoti!

Jei eini balsuoti, prisiimi atsakomybę. Jei ne, vengi jos ir po to ketverius metus galvoji gali priekaištauti ir per visokius feisbukus triūbinti, kokia valdžia prasta? Slėpkis ir tylėk tuomet. Visi gali vaidinti gudrius išminčius “reikėjo daryti taip, reikėjo daryti anaip”. Priimk sprendimą pats ir padaryk tai dabar – imuosi atsakomybės ir einu balsuoti.

Jei eini balsuoti ir galvoji, jog nėra ką rinkti – rinkis geresnę blogybę, tai vis geriau nei tikrai bloga blogybė, kurią išrinko be tavęs. Mažuma.

Prisipažinsiu, neskaičiau partijų programų (nors vertėtų), tačiau pažįstu keletą žmonių, kuriais galiu pasitikėti. Už juos ir balsuosiu. Net neabejoju, kad ir pats atrasi tuos tinkamus iki spalio 9 d.

Tiesiog, ateik balsuoti – kiekvienas balsas, kiekviena, kad ir maža prisiimta atsakomybė leidžia mums visiems reikalauti gyventi savo gimtoje žemėje, savo valstybėje taip, kaip mes norime arba bent jau turėti svajonę ir eiti link jos kryptingai.

Ačiū atsakingiems piliečiams – blogeriams ir visuomenės veikėjams – reiškiniams, kurie parašė paprasta ir aiškia kalba, kas yra kas. Pasiskaityk – pravers.

Rokiškis Rabinovičius
http://rokiskis.popo.lt/2016/09/30/artejant-seimo-rinkimams/#more-10421

Andrius Tapinas
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-tapinas-lemiamas-ir-trumpas-gidas-uz-ka-balsuoti.d?id=72463294

Bernardinai
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-10-04-iniciatyvos-galincios-padeti-apsispresti-uz-ka-balsuoti/149607

Valtininkas
http://www.valtininkas.lt/klausimeliai/uz-ka-balsuoti

ir pabaigai
Vyriausioji rinkimų komisija
http://www.vrk.lt

Linkėjimai

FD

7 efektyvaus delegavimo lygiai

"This came in from somewhere. Could you send it somewhere else?"
„Tai atėjo iš kažkur. Ar galėtum nusiųsti kurnors kitur?“

Delegavimas – tai ne tik pasakymas kitam, ką daryti. Kur kas svarbiau yra rezultatas, kurį nori pasiekti. Deleguojant ugdomas ne tik savarankiškumas, didinama kompetencija, tačiau skatinamas ir kūrybiškumas, nestandartinių situacijų sprendimai, atsakomybės prisiėmimas, įsitraukimas.

Ko gero matyta situacijai, kai vieni darbe perkrauti, kiti tarsi ieško papildomo darbo, kiti sekundės tikslumu ar net anksčiau skuba iš darbo, o kitiems tenka net savaitgaliais įsijungti kompiuterį ir ne Starcraft’ą ar Sims’us žaisti, o paruošti kažkokią ataskaitą ar paruošti šimtatūkstantinį pasiūlymą. Tokia sitaucija gali nutikti dėl įvairių priežasčių, tačiau dažniausiai, manyčiau, dėl to, kad vadovai mažai deleguoja, nes “ai, geriau pats padarysiu” yra labai girdėtas vadovaujančių asmenų “ekskjūzas” (įskaitant save patį). Tuomet darbai kraunasi į krūvą, atsiranda chroniškas laiko ir miego trūkumas. Tuo tarpu darbuotojo atžvilgiu ugdymo procesas sustoja, žmogaus kompetencija neauga, motyvų kelti kvalifikaciją taip pat nelieka ir viso to rezultatas – vieni perdegę, kitiems nuobodu.

Alano Chapmano tinklaraštyje businessballs.com labai detaliai paaiškinami delegavimo lygiai. Tačiau pabrėšiu dar kartą – tai neturi būti suprantama kaip darbo numetimas kitam. Į kiekvieną delegavimo atvejį kiekvienam darbuotojui reikia žiūrėti individualiai. Jūsų ir savo dėmesiui pateikiu septynis delegavimo lygius ir jau patys nuspręskite, kuris iš jų konkrečiai situacijai labiau tinkamas komandos efektyvumui padidinti (efektyvumas – Išteklių panaudojimo veiksmingumas, kai norimas rezultatas pasiekiamas mažiausiomis įmanomomis sąnaudomis arba naudojant turimus išteklius pasiekiamas maksimalus įmanomas rezultatas http://zodynas.vz.lt/Efektyvumas Kitaip tariant, kuo daugiau padaryti per kuo trumpesnį laiką su kuo mažesniais resursais):

  1. “Palauk ir aš tau liepsiu, ką daryti arba daryk tai, ką sakau” – nėra jokio delegavimo. Naudojama, kuomet nėra kada svarstyti ir tartis – kritinė situacija, gaisras, stichinė nelaimė ar pan.
  2. “Pasižiūrėk į šį reikalą ir pasakyk, ką atrasi” – tai yra prašymas išnagrinėti, išanalizuoti situaciją, tačiau nereikia teikti jokių rekomendacijų.
  3. “Pateik savo rekomendacijas ir kitus variantus su kiekvieno jų pliusais ir minusais. Pranešiu, ar galėsi toliau imtis kokių veiksmų”. Prašoma analizės ir rekomendacijų, tačiau prieš nusprendžiant, reikia pasitikrinti.
  4. “Spręsk ir pranešk, ką nusprendei. Tačiau palauk, kol pasakysiu ok.” Parodote, kad pasitikite savo pavaldiniu ir leidžiate spręsti dėl įvairių variantų, tačiau jam (jai) reikia gauti patvirtinimą prieš imantis veiksmų.
  5. “Spręsk ir pranešk, ką nusprendei. Pradėk veiksmus, nebent pasakysiu stop”. Šiame lygyje kitam asmeniui suteikiama teisė pradėti veiksmą ir jam suteikiama atsakomybė kontroliuoti procesą. Tai labai taupo laiką, jei norite kam suteikti autonomiją.
  6. “Spręsk ir imkis veiksmų, tačiau pranešk, ką padarei”. Šiuo delegavimu taupomas laikas. Galima greitai reaguoti, jei buvo priimtas blogas sprendimas.
  7. “Spręsk ir imkis veiksmų. Tau nereikia man atsiskaityti”. Šiame lygmenyje savo pavaldiniui duodate didžiausią veiksmų laisvę. Tuo parodote aukštą pasitikėjimą juo. Įsitikinkite, kad po ranka turite gerus kontrolės įrankius, kurie parodys galimas klaidas iki to, kol jos taps pagrindiniu galvos skausmu.

Kitas, trumpesnis, 7 delegavimo lygių aprašymas

  1. Liepk: Tu, kaip vadovas priimi sprendimą.
  2. Parduok: Tu priimi sprendimą, bet stengiesi įtikinti komandą, kad priimtų tą sprendimą.
  3. Tarkis: Tu gauni komandos nuomonę prieš priimdamas sprendimą.
  4. Sutik: Tu priimi sprendimą kartu su komanda.
  5. Patark: Komanda priima sprendimą, tačiau tu bandai jį įtakoti.
  6. Pasidomėk: Komanda priima sprendimą ir tuomet papasakoja apie jį.
  7. Deleguok: Tu neįtakoji koamndos ir leidi komandai spręsti.

Ką padaryti dar prieš deleguojant užduotį?

Norint, kad delegavimas būtų veiksmingas, reikia napamiršti, kad deleguodami, turite:

1. Apibrėžti užduotį. Pasakykite patys sau, kad užduotis tinkama delegavimui. Ar ji atitinka delegavimo kriterijus?

2. Pasirinkti, asmenį ar komandą, kuriai degelguojate. Kokia priežastis, kad deleguojate būtent šiam asmeniui ar komandai? Ką jie iš to gaus? Ką jūs iš to gausite?

3. Įvertinti gebėjimus ir mokymų poreikį. Ar asmuo/komanda sugeba atlkti užduotį? Ar jie supranta, ką reikia padaryti? Jei ne, negalite jiems deleguoti.

4. Paaiškinkti priežastis. Privalote paaiškinti, kodėl yra deleguojamas darbas ar atsakomybė? Ir kodėl būtent tam asmeniui ar asmenims? Kokia užduoties svarba ir aktualumas? Kokia jos vieta bendroje užduočių grandinėje?

5. Išdėstyti norimus rezultatus. Kas turi būti pasiekta? Užsitikrinkite, kad kitas asmuo aiškiai tai supranta. Kaip ta užduotis bus matuojama? Įsitikinkite, kad jie/jos tiksliai žino, kaip išmatuosite, kad darbas buvo sėkmingai atliktas.

6. Įvertinti reikalingus resursus. Aptarkite, ko reikia, kad darbas būtų atliktas. Įvertinkite žmones, vietą, pastatus, įrangą, pinigus, medžiagas ir kitas susijusias veiklas bei paslaugas.

7. Sutarti dėl terminų. Kada turi būti darbas atliktas? Jei tai tęstinis darbas, kokiomis datomis sutariate peržiūrėti darbus? Kada reikia pateikti ataskaitas? Jei darbas sudėtinis ir turi etapus, kokie jų prioritetai.

Šiame etape jūs turite užsitikrinti, kad kitas asmuo supranta ankstesnius punktus, turi kažkokių idėjų ar savų interpretacijų. Taip pat yra matomi akivaizdūs ženklai, kad darbas gali būti atliktas – tai sustiprina atsakomybę.

Būdai, kaip tikrinsite ir kontroliuosite turi būti iš ankto aptarti su asmeniu ar komanda. Jei to nepadarote, bet koks tikrinimas bus laikomas kaip kišimasis ar pasitikėjimo stoka.

8. Padėti ir komunikuoti. Pagalvokite, kas dar turėtų žinoti apie tai, kas vyksta ir praneškite jiems. Įtraukite kitą asmenį, kad jis duotų pasiūlymų – taip leisite pažvelgti už problemos ribų. Nepalikite asmens, kad jis pats informuotų kitus kolegas, kad jūs jam delegavote naujas atsakomybes. Įspėkite asmenį, kas netikėto gali nutikti su vidine politika ar protokolu. Informuokite savo vadovą, jei užduotis yra svarbi.

9. Komunikuoti rezultatus. Yra būtina informuoti asmenį, kaip jam sekasi, suteikti grįžtamąjį ryšį ir ar jis pasiekė tai, ko iš jo buvo tikimasi. Jei ne, jūs privalote kartu su juo/komanda peržiūrėti, kodėl reikalai nukrypo nuo plano ir spręsti problemas. Nesėkmės atveju, privalote priimti pasekmes, o jei pasiseka – dalintis tuo su komanda.

Kaip jūs deleguojate darbus? Su kokiomis problemomis dažniausias susiduriate? Kokia patirtis, kai Jums darbai deleguojami? Pasidalinkite komentaruose žemiau, ačiū!

FD

Parengta pagal
http://businessballs.com/delegation.htm
http://www.techrepublic.com/blog/career-management/7-levels-of-delegation/

 

Pusryčių „hackas“

Pusryčiai

Būna gi rytų, kada atsibundi nepasiruošęs – marškiniai neišlyginti, kelnės su dvigubu kantu, žadintuvo „snooze“ buvo vienintelis mygtukas, į kurį pataikei…tris kartus iš eilės, o viršininkas kaip tyčia sušaukė pasitarimą 8:05!

Į pasitarimą tuščia galva galima nueiti, bet tuščiu skrandžiu – niekada. Jei pirmas penkiolika minučiu dar laikysis organizmas, tai po to prasidės gurgimas pilve, energijos trūkumas vers ieškoti bent kokio angliavandenio (saldainis, sausainis, du trys šaukšteliai cukraus su kaupu į kavą). Kad taip nenutiktų, reikia-būtina-privaloma pusryčiauti.

Tai štai mano pusryčių „hackas“ arba patarimas, tiesa, subalansuotas mėgstantiems kiaušinius (keptus arba virtus)

Darykite viską tokia eilės tvarka:

  1. Pradėkite nuo pusryčių. Žinoma, pusryčiai aliarminio ryto atveju bus „geri“ tik tuomet, kai gaminimo proceso nereikės prižiūrėti.

  2. Įkaitinate keptuvę „ant lėtos“ ugnies ar šilumos. Su dujinėmis viryklėmis ko gero reikės superinių gebėjimų nustatyti milimetro ilgio liepsnelę, bet palieku tai jau Jūsų eksperimentams. Su elektrine virykle paprasčiau – nustatote į 6 (iš keturiolikos) ir viskas.

  3. Įmetame į keptuvę gabalėlį sviesto. Geriausiai, jei ji (keptuvė) būtų kiek įkaitusi. Šioje dalyje dujinių viryklių savininkai laimi prieš elektrinių kelias papildomas sekundes.

  4. Ištirpus sviestui, įmušate kiaušinį ar du ir einate sau ruoštis – lyginti, šunį išvesti, praustis, etc.

  5. Po 10-15 minučių (skubate gi) turite puikiai iškeptą kiaušinį. Jei tikrai nepatinka skysti ar pusiau skysti, užvožkite keptuvę dangčiu ir turėsite „apsiblaususius“ kietai keptus, bet neperkeptus kiaušinius.

Kiaušinis iš arčiau

  1. Toliau druska, pipirai, kiti prieskoniai pagal skonį. Dešra, sūris, duona, ką jau valgote prie kiaušinių. Jei perkate nepjaustytas dešras ar duoną, teks arba kąsniais valgyti, arba paaukoti dar minutę supjaustymui J.

  2. Voila! Kol ruošėtės, pusryčiai gaminosi, belieka suvalgyti:)

Linkėjimai

FD

Interviu Tauragės radijui

neumann-microphone-studio-1699345Išnaudojau trumpas keturių dienų atostogas ir apsilankiau Tauragės radijuje. Seniai jau žadėjau, bet vis nerasdavau laiko. Smagu buvo susitikti su radijo direktoriumi Valdu Latoža, kuris kažkada buvo mano muzikos mokytoju, po to dar buvo ir mokyklos muzikinės grupės, kurioje grojau bosine gitara, vadovu.

Valdas ir Rima - Tauragės radijo ašis.
Valdas ir Rima – Tauragės radijo ašis.

Pakalbėjome apie Tauragės aktualijas, penkias varles kūdroje J, Tauragės radijo kelią į pripažinimą. Apie tai, kaip radijo stotis stengiasi pritraukti savanorių, turinčių idėjų, kurie, be abejo, suteikia žavesio miesto bendruomenės kultūrai. Šiaip tikrai smagu, kad gimtajame mieste veikia vietinė radijo stotis ir ji atsirado su kredito unijų pagalba. Valdas L. kartu su Sigitu Kancevyčiumi turėjo idėją, ja patikėjo Tauragės kredito unija ir Lietuvos centrinės kredito unijos bei kredito unijų konsorciumas, kuris administravo Verslumo skatinimo fondą pradedantiems verslininkams, radijo stoties idėją sufinansavo (klausimas kalbininkams, ar pastarasis žodis lietuviškas?:)).

Vėliau laidų vedėja Rima Bandzinaitė-Latožienė pasodino mane prie mikrofono ir ekspromptu pakalbino intervui. Kaip gavosi taip gavosi, gal neišsilakstė auditorija:) Kadangi pokalbo metu buvo paminėtas ir šis tinklaraštis, kartu su kitais pasakojimais apie laisvalaikį, darbą, gyvenimą Tauragėje, tai lai tupi ta proga ir nuoroda į interviu. Ačiū už klausimus, Rima ir dėkui Valdai už kvietimą apsilankyti svečiuose! Linkiu sėkmingai darbuotis šaunioje komandoje 🙂

Pokalbis su Lietuvos centrinės unijos valdybos pirmininku, tauragiškiu Fortunatu Dirginčiumi

Beje, Tauragės radijo stoties 98,2 MHz dažnis girdimas Tauragėje ir 70 km spinduliu aplink ją, o kas gyvena toliau ar mėgsta klausytis radijo internetu, gali padaryti tai, spustelėję šią nuorodą http://tauragesradijas.lt/tauragesradijas.lt.m3u, o kas naudojasi iOS, gali susirasti ir atsisiųsti iš AppStore programėlę įvedę paieškos langelyje Tauragės radijas.

Linkėjimai

FD

Diskleimeris: Šiuo metu UAB „Tauragės radijas“ nėra susijęs su kredito unijomis, todėl šis straipsnis nėra reklama (jei ką:))

Apie Londoną: pirmieji žingsniai nekontinente

lookright redbarett
Šaltinis: http://www.chuckhaupt.com

Pasakysiu iškart, kad Londonas tikrai įdomus, kosmopolitiškas metropolis. Nuoširdžiai džiaugiausi ir vis dar džiūgauju bei dėkoju likimui, darbui, pareigoms, dar kam nors, jog galėjau pirmą kartą nuo 1980-ųjų metų, kai pradėjau savarankiškai mokytis anglų kalbos, išgirsti tikrą, neiškraipytą BRITIŠKĄ kalbą. Bloody happy:)

Londonas atvykėliui yra nuostabus tuo, kad ten tikrai yra ką nuveikti ir pamatyti. Tačiau tuo pat metu šis megamiestas ir liūdina, nes suvoki, jog per trumpą laiką tikrai neviską pamatysi. O taip norisi ir ten, ir ten.

Per tris dienas pamačiau daug. Stengiausi. Reikėjo perprasti didmiesčio transporto sistemą – kaip sakoma pėsčias neprivaikščiosi.

Pirmas reikalas yra įsigyti OYSTER CARD. Tai universali transporto kortelė, kurią galima įsigyti tik Londone ir naudoti metro, autobusuose, laivuose ir traukiniuose. Kainuoja min. 5€. Vėliau galima paprastai papildyti automatuose grynais ar mokėjimo kortele.

Kuo tas (ta) OYSTER naudinga? Pirma, patogu naudoti – užkrauni pinigais, pridedi prie terminalo prieš įeinant ir išeinant (metro, autobusas, etc) ir presto (viskas). Antra, važinėtis yra pigiau. Trečia, išnaudojus 6,5€ prasideda „happy time“ – nebekainuoja pravažiavimas 🙂 Bent jau metro. Ketvirta, neišnaudotas likutis gali būti grąžinamas (pastaba: tik Londone).

Kaip jau minėjau šią kortelę galima įsigyti tik Londone. Stansted’e, Luton’e ar Gatwick’e – ne, tik Londone. Tad iš oro uostų vykti į Londoną reikia traukiniu, autobusu ar išsinuomota mašina, tiesa, dar taksi. Per visą buvimą UK taip ir neišbandžiau legendinio taxicab’o.

Pasirinkome autobusą. Pigiau, bet ilgiau. Patekome į rytinį trafiką. Traukiniu atvirkščiai, brangiau, bet aplenki kamščius.

Kitas svarbus momentas – nepakliūti po ratais ir kuo greičiau įsisamoninti, kad transportas UK juda priešinga kryptimi. Nors apie tai rašoma ant šaligatvių, prie perėjų „LOOK RIGHT“, bet vis vien – perskaitai ir pasižiūri į kairę 🙂 Reikėjo dienos kitos, kol pripratau.

Kol kas tiek apie pirmuosius žingsnius nekontinente. Apie kitas dienas dėliosiu įrašus pagal savo darytas nuotraukas, kurių dar nemačiau 🙂

Kokie Jūsų įspūdžiai apie Londoną? Patiko, nepatiko? Ką rekomenduotumėt pirmą ar antrą kartą važiuojančiam?

FD

Motyvacijos paieškos arba šansas blogui

Vis pasižiūriu į blogo įrašus ir galvoju, kaip čia yra su ta mano motyvacija rašyti. Ko gero nelabai kas, nes panašu, kad vis dar skinu lapelius „rašyti-nerašyti“, „reikia- nereikia“, „skaito-neskaito“ ir laipioju po Minčių žemėlapį, kur ir baigėsi idėja pakartoti 365 dienų projektą (false start, skant).

Na, bet dar yra vienas šansas dirgincius.com atgimti – ryt į Londoną, antrąją lietuvių sostinę. Pirmą kartą gyvenime. Tikiuosi tai, ką pamatysiu savo akimis užkabins kūrybines stygas ir pasipils sakinių srautas kokiam pusantro įrašo.

Einu pasiskaitinėti patarimų pirmą kartą vykstantiems VisitLondon, Landlopers, Lonelyplanet Top10 London. Jei turite dar geresnių minčių, pasidalinkite komentaruose – tikrai mielai perskaitysiu:)

Linkėjimai
Fortunatas