Kodėl negali neiti balsuoti?

as_balsuosiu

 

Kodėl reikia eiti balsuoti, jei nėra ką rinkti? Kodėl turėčiau nešti savo pasturgalį iki kokios nors apylinkės progimnazijoje ar kultūros namuose, kai nepatinka jokios partijos programa? Kodėl turėčiau rinktis kažką iš kelių blogybių, jei aš iš principo geras, tik va, tie, kurie eina, tai ne.

Atsakau paprastai, pilieti – privalai eiti balsuoti, nes tai yra pareiga, o ne pramoga. Tai ne kokia nors šoksumanimi ar dianuojantys duetai, kurių metu maigai telefono mygtukus ar tapšnoji savo smartfono ekranėlyje “patinka/nepatinka” – tai kur kas rimčiau.

Tie žmonės, kurie tuoj sės į 141 kėdę, spręs kaip ir kokį išsilavinimą galės įgyti tavo vaikai, ar tavo atžalos liks čia mokėti mokesčių ir išlaikys tave, kai pasensi, ar pats galėsi gyventi (pad)oriai ir galėsi bent jau pabandyti įkurti savo verslą, kol dar kojas velki. Tikėk, kad galbūt tie, kurie ketverius metus valdys tavo šalį sukurs palankų klimatą ir pritrauks investuotojų iš šalies ar iš užsienio ir sukurs naujų darbo vietų ir ne tik Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje? Gali būti, kad pasitaupęs bent kartą per trejetą metų išvažiuosi į kokį neartimą užsienį pasivaikščioti po muziejus, apie kuriuos rašo vadovėliuose.

Pasikartosiu, jei ne dėl savęs, tai dėl vaikų savo ar giminaičių, draugų – eik balsuoti!

Jei eini balsuoti, prisiimi atsakomybę. Jei ne, vengi jos ir po to ketverius metus galvoji gali priekaištauti ir per visokius feisbukus triūbinti, kokia valdžia prasta? Slėpkis ir tylėk tuomet. Visi gali vaidinti gudrius išminčius “reikėjo daryti taip, reikėjo daryti anaip”. Priimk sprendimą pats ir padaryk tai dabar – imuosi atsakomybės ir einu balsuoti.

Jei eini balsuoti ir galvoji, jog nėra ką rinkti – rinkis geresnę blogybę, tai vis geriau nei tikrai bloga blogybė, kurią išrinko be tavęs. Mažuma.

Prisipažinsiu, neskaičiau partijų programų (nors vertėtų), tačiau pažįstu keletą žmonių, kuriais galiu pasitikėti. Už juos ir balsuosiu. Net neabejoju, kad ir pats atrasi tuos tinkamus iki spalio 9 d.

Tiesiog, ateik balsuoti – kiekvienas balsas, kiekviena, kad ir maža prisiimta atsakomybė leidžia mums visiems reikalauti gyventi savo gimtoje žemėje, savo valstybėje taip, kaip mes norime arba bent jau turėti svajonę ir eiti link jos kryptingai.

Ačiū atsakingiems piliečiams – blogeriams ir visuomenės veikėjams – reiškiniams, kurie parašė paprasta ir aiškia kalba, kas yra kas. Pasiskaityk – pravers.

Rokiškis Rabinovičius
http://rokiskis.popo.lt/2016/09/30/artejant-seimo-rinkimams/#more-10421

Andrius Tapinas
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-tapinas-lemiamas-ir-trumpas-gidas-uz-ka-balsuoti.d?id=72463294

Bernardinai
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-10-04-iniciatyvos-galincios-padeti-apsispresti-uz-ka-balsuoti/149607

Valtininkas
http://www.valtininkas.lt/klausimeliai/uz-ka-balsuoti

ir pabaigai
Vyriausioji rinkimų komisija
http://www.vrk.lt

Linkėjimai

FD

7 efektyvaus delegavimo lygiai

"This came in from somewhere. Could you send it somewhere else?"
„Tai atėjo iš kažkur. Ar galėtum nusiųsti kurnors kitur?“

Delegavimas – tai ne tik pasakymas kitam, ką daryti. Kur kas svarbiau yra rezultatas, kurį nori pasiekti. Deleguojant ugdomas ne tik savarankiškumas, didinama kompetencija, tačiau skatinamas ir kūrybiškumas, nestandartinių situacijų sprendimai, atsakomybės prisiėmimas, įsitraukimas.

Ko gero matyta situacijai, kai vieni darbe perkrauti, kiti tarsi ieško papildomo darbo, kiti sekundės tikslumu ar net anksčiau skuba iš darbo, o kitiems tenka net savaitgaliais įsijungti kompiuterį ir ne Starcraft’ą ar Sims’us žaisti, o paruošti kažkokią ataskaitą ar paruošti šimtatūkstantinį pasiūlymą. Tokia sitaucija gali nutikti dėl įvairių priežasčių, tačiau dažniausiai, manyčiau, dėl to, kad vadovai mažai deleguoja, nes “ai, geriau pats padarysiu” yra labai girdėtas vadovaujančių asmenų “ekskjūzas” (įskaitant save patį). Tuomet darbai kraunasi į krūvą, atsiranda chroniškas laiko ir miego trūkumas. Tuo tarpu darbuotojo atžvilgiu ugdymo procesas sustoja, žmogaus kompetencija neauga, motyvų kelti kvalifikaciją taip pat nelieka ir viso to rezultatas – vieni perdegę, kitiems nuobodu.

Alano Chapmano tinklaraštyje businessballs.com labai detaliai paaiškinami delegavimo lygiai. Tačiau pabrėšiu dar kartą – tai neturi būti suprantama kaip darbo numetimas kitam. Į kiekvieną delegavimo atvejį kiekvienam darbuotojui reikia žiūrėti individualiai. Jūsų ir savo dėmesiui pateikiu septynis delegavimo lygius ir jau patys nuspręskite, kuris iš jų konkrečiai situacijai labiau tinkamas komandos efektyvumui padidinti (efektyvumas – Išteklių panaudojimo veiksmingumas, kai norimas rezultatas pasiekiamas mažiausiomis įmanomomis sąnaudomis arba naudojant turimus išteklius pasiekiamas maksimalus įmanomas rezultatas http://zodynas.vz.lt/Efektyvumas Kitaip tariant, kuo daugiau padaryti per kuo trumpesnį laiką su kuo mažesniais resursais):

  1. “Palauk ir aš tau liepsiu, ką daryti arba daryk tai, ką sakau” – nėra jokio delegavimo. Naudojama, kuomet nėra kada svarstyti ir tartis – kritinė situacija, gaisras, stichinė nelaimė ar pan.
  2. “Pasižiūrėk į šį reikalą ir pasakyk, ką atrasi” – tai yra prašymas išnagrinėti, išanalizuoti situaciją, tačiau nereikia teikti jokių rekomendacijų.
  3. “Pateik savo rekomendacijas ir kitus variantus su kiekvieno jų pliusais ir minusais. Pranešiu, ar galėsi toliau imtis kokių veiksmų”. Prašoma analizės ir rekomendacijų, tačiau prieš nusprendžiant, reikia pasitikrinti.
  4. “Spręsk ir pranešk, ką nusprendei. Tačiau palauk, kol pasakysiu ok.” Parodote, kad pasitikite savo pavaldiniu ir leidžiate spręsti dėl įvairių variantų, tačiau jam (jai) reikia gauti patvirtinimą prieš imantis veiksmų.
  5. “Spręsk ir pranešk, ką nusprendei. Pradėk veiksmus, nebent pasakysiu stop”. Šiame lygyje kitam asmeniui suteikiama teisė pradėti veiksmą ir jam suteikiama atsakomybė kontroliuoti procesą. Tai labai taupo laiką, jei norite kam suteikti autonomiją.
  6. “Spręsk ir imkis veiksmų, tačiau pranešk, ką padarei”. Šiuo delegavimu taupomas laikas. Galima greitai reaguoti, jei buvo priimtas blogas sprendimas.
  7. “Spręsk ir imkis veiksmų. Tau nereikia man atsiskaityti”. Šiame lygmenyje savo pavaldiniui duodate didžiausią veiksmų laisvę. Tuo parodote aukštą pasitikėjimą juo. Įsitikinkite, kad po ranka turite gerus kontrolės įrankius, kurie parodys galimas klaidas iki to, kol jos taps pagrindiniu galvos skausmu.

Kitas, trumpesnis, 7 delegavimo lygių aprašymas

  1. Liepk: Tu, kaip vadovas priimi sprendimą.
  2. Parduok: Tu priimi sprendimą, bet stengiesi įtikinti komandą, kad priimtų tą sprendimą.
  3. Tarkis: Tu gauni komandos nuomonę prieš priimdamas sprendimą.
  4. Sutik: Tu priimi sprendimą kartu su komanda.
  5. Patark: Komanda priima sprendimą, tačiau tu bandai jį įtakoti.
  6. Pasidomėk: Komanda priima sprendimą ir tuomet papasakoja apie jį.
  7. Deleguok: Tu neįtakoji koamndos ir leidi komandai spręsti.

Ką padaryti dar prieš deleguojant užduotį?

Norint, kad delegavimas būtų veiksmingas, reikia napamiršti, kad deleguodami, turite:

1. Apibrėžti užduotį. Pasakykite patys sau, kad užduotis tinkama delegavimui. Ar ji atitinka delegavimo kriterijus?

2. Pasirinkti, asmenį ar komandą, kuriai degelguojate. Kokia priežastis, kad deleguojate būtent šiam asmeniui ar komandai? Ką jie iš to gaus? Ką jūs iš to gausite?

3. Įvertinti gebėjimus ir mokymų poreikį. Ar asmuo/komanda sugeba atlkti užduotį? Ar jie supranta, ką reikia padaryti? Jei ne, negalite jiems deleguoti.

4. Paaiškinkti priežastis. Privalote paaiškinti, kodėl yra deleguojamas darbas ar atsakomybė? Ir kodėl būtent tam asmeniui ar asmenims? Kokia užduoties svarba ir aktualumas? Kokia jos vieta bendroje užduočių grandinėje?

5. Išdėstyti norimus rezultatus. Kas turi būti pasiekta? Užsitikrinkite, kad kitas asmuo aiškiai tai supranta. Kaip ta užduotis bus matuojama? Įsitikinkite, kad jie/jos tiksliai žino, kaip išmatuosite, kad darbas buvo sėkmingai atliktas.

6. Įvertinti reikalingus resursus. Aptarkite, ko reikia, kad darbas būtų atliktas. Įvertinkite žmones, vietą, pastatus, įrangą, pinigus, medžiagas ir kitas susijusias veiklas bei paslaugas.

7. Sutarti dėl terminų. Kada turi būti darbas atliktas? Jei tai tęstinis darbas, kokiomis datomis sutariate peržiūrėti darbus? Kada reikia pateikti ataskaitas? Jei darbas sudėtinis ir turi etapus, kokie jų prioritetai.

Šiame etape jūs turite užsitikrinti, kad kitas asmuo supranta ankstesnius punktus, turi kažkokių idėjų ar savų interpretacijų. Taip pat yra matomi akivaizdūs ženklai, kad darbas gali būti atliktas – tai sustiprina atsakomybę.

Būdai, kaip tikrinsite ir kontroliuosite turi būti iš ankto aptarti su asmeniu ar komanda. Jei to nepadarote, bet koks tikrinimas bus laikomas kaip kišimasis ar pasitikėjimo stoka.

8. Padėti ir komunikuoti. Pagalvokite, kas dar turėtų žinoti apie tai, kas vyksta ir praneškite jiems. Įtraukite kitą asmenį, kad jis duotų pasiūlymų – taip leisite pažvelgti už problemos ribų. Nepalikite asmens, kad jis pats informuotų kitus kolegas, kad jūs jam delegavote naujas atsakomybes. Įspėkite asmenį, kas netikėto gali nutikti su vidine politika ar protokolu. Informuokite savo vadovą, jei užduotis yra svarbi.

9. Komunikuoti rezultatus. Yra būtina informuoti asmenį, kaip jam sekasi, suteikti grįžtamąjį ryšį ir ar jis pasiekė tai, ko iš jo buvo tikimasi. Jei ne, jūs privalote kartu su juo/komanda peržiūrėti, kodėl reikalai nukrypo nuo plano ir spręsti problemas. Nesėkmės atveju, privalote priimti pasekmes, o jei pasiseka – dalintis tuo su komanda.

Kaip jūs deleguojate darbus? Su kokiomis problemomis dažniausias susiduriate? Kokia patirtis, kai Jums darbai deleguojami? Pasidalinkite komentaruose žemiau, ačiū!

FD

Parengta pagal
http://businessballs.com/delegation.htm
http://www.techrepublic.com/blog/career-management/7-levels-of-delegation/

 

Pusryčių „hackas“

Pusryčiai

Būna gi rytų, kada atsibundi nepasiruošęs – marškiniai neišlyginti, kelnės su dvigubu kantu, žadintuvo „snooze“ buvo vienintelis mygtukas, į kurį pataikei…tris kartus iš eilės, o viršininkas kaip tyčia sušaukė pasitarimą 8:05!

Į pasitarimą tuščia galva galima nueiti, bet tuščiu skrandžiu – niekada. Jei pirmas penkiolika minučiu dar laikysis organizmas, tai po to prasidės gurgimas pilve, energijos trūkumas vers ieškoti bent kokio angliavandenio (saldainis, sausainis, du trys šaukšteliai cukraus su kaupu į kavą). Kad taip nenutiktų, reikia-būtina-privaloma pusryčiauti.

Tai štai mano pusryčių „hackas“ arba patarimas, tiesa, subalansuotas mėgstantiems kiaušinius (keptus arba virtus)

Darykite viską tokia eilės tvarka:

  1. Pradėkite nuo pusryčių. Žinoma, pusryčiai aliarminio ryto atveju bus „geri“ tik tuomet, kai gaminimo proceso nereikės prižiūrėti.

  2. Įkaitinate keptuvę „ant lėtos“ ugnies ar šilumos. Su dujinėmis viryklėmis ko gero reikės superinių gebėjimų nustatyti milimetro ilgio liepsnelę, bet palieku tai jau Jūsų eksperimentams. Su elektrine virykle paprasčiau – nustatote į 6 (iš keturiolikos) ir viskas.

  3. Įmetame į keptuvę gabalėlį sviesto. Geriausiai, jei ji (keptuvė) būtų kiek įkaitusi. Šioje dalyje dujinių viryklių savininkai laimi prieš elektrinių kelias papildomas sekundes.

  4. Ištirpus sviestui, įmušate kiaušinį ar du ir einate sau ruoštis – lyginti, šunį išvesti, praustis, etc.

  5. Po 10-15 minučių (skubate gi) turite puikiai iškeptą kiaušinį. Jei tikrai nepatinka skysti ar pusiau skysti, užvožkite keptuvę dangčiu ir turėsite „apsiblaususius“ kietai keptus, bet neperkeptus kiaušinius.

Kiaušinis iš arčiau

  1. Toliau druska, pipirai, kiti prieskoniai pagal skonį. Dešra, sūris, duona, ką jau valgote prie kiaušinių. Jei perkate nepjaustytas dešras ar duoną, teks arba kąsniais valgyti, arba paaukoti dar minutę supjaustymui J.

  2. Voila! Kol ruošėtės, pusryčiai gaminosi, belieka suvalgyti:)

Linkėjimai

FD

Interviu Tauragės radijui

neumann-microphone-studio-1699345Išnaudojau trumpas keturių dienų atostogas ir apsilankiau Tauragės radijuje. Seniai jau žadėjau, bet vis nerasdavau laiko. Smagu buvo susitikti su radijo direktoriumi Valdu Latoža, kuris kažkada buvo mano muzikos mokytoju, po to dar buvo ir mokyklos muzikinės grupės, kurioje grojau bosine gitara, vadovu.

Valdas ir Rima - Tauragės radijo ašis.
Valdas ir Rima – Tauragės radijo ašis.

Pakalbėjome apie Tauragės aktualijas, penkias varles kūdroje J, Tauragės radijo kelią į pripažinimą. Apie tai, kaip radijo stotis stengiasi pritraukti savanorių, turinčių idėjų, kurie, be abejo, suteikia žavesio miesto bendruomenės kultūrai. Šiaip tikrai smagu, kad gimtajame mieste veikia vietinė radijo stotis ir ji atsirado su kredito unijų pagalba. Valdas L. kartu su Sigitu Kancevyčiumi turėjo idėją, ja patikėjo Tauragės kredito unija ir Lietuvos centrinės kredito unijos bei kredito unijų konsorciumas, kuris administravo Verslumo skatinimo fondą pradedantiems verslininkams, radijo stoties idėją sufinansavo (klausimas kalbininkams, ar pastarasis žodis lietuviškas?:)).

Vėliau laidų vedėja Rima Bandzinaitė-Latožienė pasodino mane prie mikrofono ir ekspromptu pakalbino intervui. Kaip gavosi taip gavosi, gal neišsilakstė auditorija:) Kadangi pokalbo metu buvo paminėtas ir šis tinklaraštis, kartu su kitais pasakojimais apie laisvalaikį, darbą, gyvenimą Tauragėje, tai lai tupi ta proga ir nuoroda į interviu. Ačiū už klausimus, Rima ir dėkui Valdai už kvietimą apsilankyti svečiuose! Linkiu sėkmingai darbuotis šaunioje komandoje 🙂

Pokalbis su Lietuvos centrinės unijos valdybos pirmininku, tauragiškiu Fortunatu Dirginčiumi

Beje, Tauragės radijo stoties 98,2 MHz dažnis girdimas Tauragėje ir 70 km spinduliu aplink ją, o kas gyvena toliau ar mėgsta klausytis radijo internetu, gali padaryti tai, spustelėję šią nuorodą http://tauragesradijas.lt/tauragesradijas.lt.m3u, o kas naudojasi iOS, gali susirasti ir atsisiųsti iš AppStore programėlę įvedę paieškos langelyje Tauragės radijas.

Linkėjimai

FD

Diskleimeris: Šiuo metu UAB „Tauragės radijas“ nėra susijęs su kredito unijomis, todėl šis straipsnis nėra reklama (jei ką:))

Apie Londoną: pirmieji žingsniai nekontinente

lookright redbarett
Šaltinis: http://www.chuckhaupt.com

Pasakysiu iškart, kad Londonas tikrai įdomus, kosmopolitiškas metropolis. Nuoširdžiai džiaugiausi ir vis dar džiūgauju bei dėkoju likimui, darbui, pareigoms, dar kam nors, jog galėjau pirmą kartą nuo 1980-ųjų metų, kai pradėjau savarankiškai mokytis anglų kalbos, išgirsti tikrą, neiškraipytą BRITIŠKĄ kalbą. Bloody happy:)

Londonas atvykėliui yra nuostabus tuo, kad ten tikrai yra ką nuveikti ir pamatyti. Tačiau tuo pat metu šis megamiestas ir liūdina, nes suvoki, jog per trumpą laiką tikrai neviską pamatysi. O taip norisi ir ten, ir ten.

Per tris dienas pamačiau daug. Stengiausi. Reikėjo perprasti didmiesčio transporto sistemą – kaip sakoma pėsčias neprivaikščiosi.

Pirmas reikalas yra įsigyti OYSTER CARD. Tai universali transporto kortelė, kurią galima įsigyti tik Londone ir naudoti metro, autobusuose, laivuose ir traukiniuose. Kainuoja min. 5€. Vėliau galima paprastai papildyti automatuose grynais ar mokėjimo kortele.

Kuo tas (ta) OYSTER naudinga? Pirma, patogu naudoti – užkrauni pinigais, pridedi prie terminalo prieš įeinant ir išeinant (metro, autobusas, etc) ir presto (viskas). Antra, važinėtis yra pigiau. Trečia, išnaudojus 6,5€ prasideda „happy time“ – nebekainuoja pravažiavimas 🙂 Bent jau metro. Ketvirta, neišnaudotas likutis gali būti grąžinamas (pastaba: tik Londone).

Kaip jau minėjau šią kortelę galima įsigyti tik Londone. Stansted’e, Luton’e ar Gatwick’e – ne, tik Londone. Tad iš oro uostų vykti į Londoną reikia traukiniu, autobusu ar išsinuomota mašina, tiesa, dar taksi. Per visą buvimą UK taip ir neišbandžiau legendinio taxicab’o.

Pasirinkome autobusą. Pigiau, bet ilgiau. Patekome į rytinį trafiką. Traukiniu atvirkščiai, brangiau, bet aplenki kamščius.

Kitas svarbus momentas – nepakliūti po ratais ir kuo greičiau įsisamoninti, kad transportas UK juda priešinga kryptimi. Nors apie tai rašoma ant šaligatvių, prie perėjų „LOOK RIGHT“, bet vis vien – perskaitai ir pasižiūri į kairę 🙂 Reikėjo dienos kitos, kol pripratau.

Kol kas tiek apie pirmuosius žingsnius nekontinente. Apie kitas dienas dėliosiu įrašus pagal savo darytas nuotraukas, kurių dar nemačiau 🙂

Kokie Jūsų įspūdžiai apie Londoną? Patiko, nepatiko? Ką rekomenduotumėt pirmą ar antrą kartą važiuojančiam?

FD

Motyvacijos paieškos arba šansas blogui

Vis pasižiūriu į blogo įrašus ir galvoju, kaip čia yra su ta mano motyvacija rašyti. Ko gero nelabai kas, nes panašu, kad vis dar skinu lapelius „rašyti-nerašyti“, „reikia- nereikia“, „skaito-neskaito“ ir laipioju po Minčių žemėlapį, kur ir baigėsi idėja pakartoti 365 dienų projektą (false start, skant).

Na, bet dar yra vienas šansas dirgincius.com atgimti – ryt į Londoną, antrąją lietuvių sostinę. Pirmą kartą gyvenime. Tikiuosi tai, ką pamatysiu savo akimis užkabins kūrybines stygas ir pasipils sakinių srautas kokiam pusantro įrašo.

Einu pasiskaitinėti patarimų pirmą kartą vykstantiems VisitLondon, Landlopers, Lonelyplanet Top10 London. Jei turite dar geresnių minčių, pasidalinkite komentaruose – tikrai mielai perskaitysiu:)

Linkėjimai
Fortunatas