Apie blokus, pirmuosius žingsnius ir žingeidumą

Ar esate girdėję terminą rašytojo blokas? Jei ne, tai vienu sakiniu paaiškinsiu. Rašytojų arba rašymo blokas arba plyta arba užsiblokavimas – tai tokia būsena, kai rašytojas, poetas, tinklaraštininkas, moksleivis, studentas ar bet kuris kitas pilietis ar pilietė negali suregzti, kaip jam atrodo, kažko įdomaus ant popieriaus ar ekrano. Žinote, koks pirmas būdas yra įveikti rašymo bloką? O gi imti rašyti bet ką, kas tik šauna į galvą ir tuomet… Voila! Atsilaisvina mintys, atskrenda kažkur užsibuvusi mūza, pirštai pradeda tapšnoti klaviatūros mygtukus. Vienu žodžiu – prasideda procesas.

Kadangi traukiniu važiuosiu 1,5 valandos, pabandysiu įveikti užklupusį rašymo bloką.

Apie pirmo žingsnio svarbą

Šiandien teko dalyvauti Fintech darbo grupės trečiajame (o gal ir ketvirtajame) pasitarime, kurį kuruoja InfoBalt asociacija. Susitikimuose dalyvauja itin daug rinkos žaidėjų, įskaitant tuos pačius fintechus, mokėjimų įstaigas, bankus, IT kompanijas. Šios think tank platformos susikūrimu suinteresuota ir Finansų ministerija, ir Lietuvos bankas. Tikslas – pastatyti Lietuvoje vartus į fintechų pasaulį.

Prisimenu pirmąjį susitikimą ir ilgą pauzę po finansų ministerijos atstovo (atleiskit, nepamenu pavardės) entuziastingos įžangos, tuomet ko gero daugelis galvojo, o tai.. kaip čia dabar… Lietuva turi tapti fintech’ų centru Europoje? O gal ir pasauliui madas pradės diktuoti? Ką čia dabar pasakyti, nuo ko čia viską pradėti ir kokia nauda mums, man, jiems, joms? Bent jau tokios mintys sklandė mano galvoje. Tuomet prasitariau apie tai, kad būtų gerai turėti kažkokį bendrą paveikslą, nes kažkaip „ežiukas rūke“. Kiti paantrino, kad reikia susisegmentuoti dalyvaujančius: vieni nori daryti, kiti galvoja ką daryti, o treti nežino, ką ir kaip daryti.

Žodis po žodžio, diskusija įsivažiavo, darbai prasidėjo ir šiandien po mėnesio jau vyko dviejų darbo grupių (vidaus rinkos ir eksporto) trumpi pristatymai: vizija, pagrindinės kryptys, būtini namų darbai, tolimesnio darbo reglamentas, narystė asociacijoje ar komitete ir pan. Na, aš kaip visada įkišau trigrašį su pasiūlymu pagalvoti apie „razinką“ vizijoje – kuom Lietuva bus išskirtinė finansų technologijų ar technologijų finansuose kontekste lyginant su kitais Fintech centrais tokiais, kaip Londonas, Paryžius, Tel Avivas ar Jungtiniai Arabų Emyratai? Nors kai kas galėjo suprasti, kad tai priekaištas, tačiau viduje džiaugiausi, kad žmonės sėdo ir pradėjo daryti. Smagu savo akimis matyti protų ir entuziazmo pool’ą. Savanorišką.

Labai linkiu visiems Fintech grupės dalyviams (stakeholderiams) surasti bendrą interesą (shared interest), kad kuo mažiau reikėtų kalbėti apie interesų konfliktus – taip bus sukurtas produktas, platforma, sprendimai su FinMade in Lituania (specialiai praleidau h) ženklu, kuris pritrauks investicijas į inovacijas, paskatins klasterių kūrimąsi ir, galbūt, turėsime savo eksporto brandą? Panašu, kad kituose etapuose dalyviai bursis po juridinių asmenų vėliavomis, todėl tolimesnį Fintech judėjimo kūrimąsi teks stebėti iš šono.

Apie nežinojimo svarbą

Na, jei jau diena Vilniuje, tai reikia atidirbti – vakare nulėkiau į Rise Vilnius Meetup’ą (atsiprašau kalbos grynuolių, bet taip geriau skamba) sudalyvauti pristatymuose-diskusijose apie blockchainus. Vyko trečiasis blockchain klubo susitikimas ir kadangi du buvau praleidęs, sąžinė tarė: trečią kartą praleisi – dings karmos taškai.

Patiko. Tikrai nesigailiu, kad sudalyvavau. Ir ne dėl nemokamo alaus, o dėl galimybės pabūti žingeidžių žmonių, kalbančių apie ateitį, susibūrime. Patiko vieno aktyvaus dalyvio klausimas „o tai kas, po velnių, yra tas blockchainas, kaip jį galima panaudoti kasdieniniame gyvenime?“ ir dar labiau patiko meetup’o organizatoriaus Audriaus atsakymas „tam mes ir renkamės, kad surastume atsakymus į panašius klausimus“. Po to vienas per kitą kiti dalyviai pateikė savo versijas kaip kas supranta blockchainą ir kokie jo pritaikymo būdai.

Hyperledger technologija, prekyba bitcoinais ir kitomis kriptovaliutomis, kas yra blockchainai – tiek, kiek išgirdau trečiame šios grupės susitikime. Beje, visi pristatymai ir diskusijos vyksta anglų kalba. Gaila, kad neturėjau galimybės sudalyvauti meetupe iki galo, bet džiaugiuosi, kad bus tokių susitikimų dar nevienas.

Taigi, jei stovite prieš bloką, tiesiog – pradėkite veikti ir darykite tai tuščia galva – daugiau naujų žinių tilps 😃

Kita stotis Kaunas. Lipu.

Su linkėjimais
FD

Tai kas naujesnio su iššūkiais?

Įžvalgos, žiūronai

O gi daug kas! 2017 metai – naujų išbandymų, iššūkių ir eksperimentų metai – tą galiu drąsiai teigti. Bent jau man. Kaip jums?

Visi jau keletas metų kalba apie sukrėtimus įvairiose veiklos sferose. Kai esi „ant tvirto pagrindo“, tuo metu į viską žiūri su skepsiu. Koks čia dar desruptinimas (angl. sukrėtimas) finansų sektoriuje, draudime, keleivių pervežime, apgyvendinimo versle? Viskas gi aišku, nusistovėję. Pasirodys išsišokėliai, gaus sprigtą nuo establishmento ir pasibaidys į kampus.

Na, ir tuomet priimi sprendimą nulipti nuo sosto, nuo to pagrindo, kuris suteikė statusą, garantuotas pajamas ir neri į plyną lauką. Ką gi jame pamatai? O gi daug ką! Netgi kur kas daugiau nei galvojai anksčiau pamatysęs. Fintechai, uberiai, airbnb ir kiti nestandartiniai reiškiniai išdrįsę susjudinti nusistovėjusią tvarką yra įdomūs, tačiau judėsys yra pasistūmėjęs dar toliau, idėjos (ir ne tik) jau sklando dar aukšteniame skrydžio aukštyje nei galėjai įsivaizduoti besisukdamas užf**kintoj rutinoj.

Nauji (ne)pažįstami kieme

Dirbtinis intelektas (DI), virtuali realybė (VR), daiktų internetas, ponia ar panelė Big Data – tai nauja požiūrio platforma, tai nauji (ne)pažįstami kieme, tai nauja realybė, kurią taip pat sunku suvokti, kaip ir prieš dešimtmetį skambėjusias kalbas apie „visko“ perkėlimą į mobiliuosius telefonus ir ironiškus žvilgsnius, kaip tą „viską“ perkelti į tuo metu mobilaus ryšio aparatų standartą NOKIA su išdidžiu PRIEŠ komentaru: „aš nenoriu, kad tas viskas persikeltų į mobilųjį telefoną, nes bus labai nepatogu“.

„Internetas pakeis televiziją“ – tai Billo Gates’o frazė, kurios išsipildymas skamba draugų ir kitų tūlų piliečių lūpose „aš nežiūriu televizoriaus“, o „Laisvės TV“ užtikrintas žygiavimas Youtube peržiūrose tik dar labiau sustiprina kažkada išpranašautą viziją. Kad dėka Skype, WhatApp, Viberio ir eilės kitų aplikacijų galėsime kalbėti ir matyti pašnekovą nutolusį per tūkstančius kilometrų ir taip sumažinti atstumus bei sustiprinti tarpusavio emocinį ryšį, kad galėsime net ir skraidyti virš bažnyčių ir ežerų bei transliuoti vaizdą pasauliui „gyvai“, tuom, po šimts, negalėjo niekas patikėti, bet tai įvyko.

Tai panašu į tai, kaip prieš 100 metų skaitytume Žiulio Verno fantastikos romanus, kurie kokiems 95 proc. gyventojų atrodė kaip liguistos svajonės po „opiumo terapijos“ niekaip neįsitenkančios į tuo metu mokslui žinomas teorijas.

Nauji (ne)pažįstami beldžiasi

Idant nenueiti per daug toli nuo Lietuvos pasienio riboženklių, kaip pavyzdį, pateiksiu šiandien Baltic Institute of Corporate Governance konferencijoje paskelbtą faktą, kad AirBaltic kompanijoje dirbtinis intelektas jau naudojamas išmaniųjų sutarčių analizei ir svarstoma, kad netolimoje ateityje DI bus „samdomas“ kaip menedžmento komandos narys, nes pakels valdyseną (corporate governance) į kitą lygmenį, o teisininkai turės išmanyti programavimo pagrindus.

Bankai jau dabar pajunginėja DI automatiniams atsakymams į elektroniniais kanalais gaunamas užklausas (pvz. vien Credit Agricole Prancūzijoje per metus tokių paklausimų yra daugiau kaip 40 milijonų), o dar pridėkime Facebook’o ir kitų „mesindžerių“ bot’us.

Tik įsivaizduokite, kokias galimybes suteiks virtualios realybės technologijų panaudojimas toms pačioms aviakompanijoms, kurios galėtų siūlyti fotelyje sėdintiems bandomuosius skrydžius, o turizmo agentūros, viešbučiai, manau, jau dabar turi rimtai planuotis investicijas į VR. Nors, kol kas prognozuojama, kad pirmosios šia technologija pasinaudos porno ir žaidimų industrijos, kurios pakinkys VR technologiją savo verslo modeliui perkelti į naują realybę, kitiems snausti yra per didelė prabanga.

Prisisekime diržus – ketvirtoji pramoninė revoliucija įlekia dideliu greičiu. Dėkime nusistovėjusius verslo modelius į režimą „reikalauja tobulinimo“, nuostatas „neįmanoma“ į „būtina išbandyti“. Mokykimės suvokti naujus reiškinius ir nuoširdžiai stebėkimės tuo, kas vyksta ir kas dar vyks aplink mus, o pokyčius priimkime ne kaip grėsmes, o kaip galimybes. Nauji (ne)pažįstami beldžiasi – atidarykime duris.

Taking off

Linkėjimai
Fortunatas

Pinigų karta apie kredito unijas (redaguota versija)

screenshot.4

Trumpas intro: tai redaguota įrašo versija. Anksčiau ar vėliau ketinau pateikti sušvelnintą teksto versiją. Ir taip pakanka to negatyvo visoje žiniasklaidoje-verta atskiesti:). Kita vertus pakalbėjau su laidos rengėjais ir suprantu, kad klaidų galima išvengti tik visiškai nedirbant. Beje, kai „nuėmiau“ įrašą iš internetinio eterio, gavau pastabą, kad elgiuosi „neblogeriškai“. Ačiū, kad skaitote, bet tam tikrus klausimus, kaip elgtis su tinklaraščiu pasilieku sau – that’s my preroggative

Vakar viriau viduje. Esant tokios būsenos yra patariama suskaičiouoti iki dešimt arba dvidešimt, jei garo temperatūra ir spaudimas kyla aukščiau priimtinos skalės. Taip ir padariau. Tiesa, prisipažinsiu, neiškenčiau ir parašiau savo facebook’o paskyroje, ką galvoju apie LTV laidoje „Pinigų karta“ parodytą reportažą apie kredito unijas.

Štai ta žinutė: „Jaučiuosi keistokai. LTV laidoje „Pinigų karta“ apie kredito unijas (beje, laidos vedėjai kažkodėl sako „kreditų unijos“:)) kalba nemažai ‘ekspertų’, tačiau laidos rengėjai niekaip nesugebėjo surasti jokio kontakto nei iš Lietuvos centrinės kredito unijos, nei iš Asociacijos Lietuvos kredito unijos-pagrindinių organizacijų, atstovaujančių daugumą kredito unijų. Gerbiami laidos rengėjai, noriu priminti, kad pirmoji kredito unija buvo įkurta 1995 metais ir jau nuo pat pradžių buvo privaloma Lietuvos banko priežiūra, buvo net suformuotas Kredito unijų priežiūros poskyris, kuris buvo išaugintas net iki 16 darbuotojų-tad teigti, kad „anksčiau niekas neprižiūrėjo“ yra labai neprofesionalu. Na, bet kalbėjo ‘ekspertai’.

Papildant dar galiu pasakyti, kad lengvą šoką sukėlė supainioti faktai, kurie buvo minimi nuo pat laidos pradžios. Eikime per pirmąsias laidos sekundes:

0:28 „Pradžioje kredito unijos užėmė vos 0,1 proc. rinkos“

Na, kadangi kredito unijos steigtis pradėjo ne 1994 metais, o 1995 metų spalio mėnesį, tai rinkos dalis 0,1 proc. tuo metu būtų buvusi labai didelė. Pirmoji kredito unija „Vievio taupa“ buvo įsteigta su 50 tūkst. Lt pajiniu kapitalu, o bankų turtas tuo metu buvo apie 6,5 mlrd. Lt Tad, pasiskaičiuokime…0,0008 proc. Skirtumas 125 kartai. Komentuoju todėl, kad skaitytojai suprastų, jog unijos kūrėsi vykstant bankinei krizei 1994-1995 metais ir sunešti pirmieji pajai buvo kooperatinės idėjos, pasitikėjimo ir valios pakeisti gyvenimus rezultatas ir nebuvo turtingo dėdės, kuris galėjo įnešti 6,5 milijonus litų „pradžiai“.

0:43 kol buvo mažos [kredito unijos] Lietuvos bankas [į kredito unijas] visiškai nekreipė dėmesio. Na, čia tai visiškai nenoriu sutikti. Kaip jau minėjau įraše Facebook sienoje, kredito unijų priežiūra ir kontrolė buvo vykdoma nuo pat veiklos įsikūrimo pradžios. Rašau šį komentarą todėl, kad nebūtų sudaryta klaidinga nuomonė, jog nuo 1995 metų iki 2012 metų pabaigos kredito unijos veikė bet kaip.

01:10 Kredito unijose indėliai… mna.. apie 4 proc., 4 su puse.

Vidutinės palūkanos yra apie 3 procentus – „tik ketvirtadaliu“ mažesnės. Rajonuose apie 1,5 proc, kai tuo tarpu miestuose – taip, apie 4 proc. Kaip, beje, ir kai kuriuose lietuviškuose bankuose. Lyginkime palūkanas ne su skandinaviškais bankais, o vietiniais – lietuviškais. Gi pinigų pritraukimo šaltiniai ir galimybės yra skirtingos.

01:25 Laidos vedėjas Andrius Tapinas klausia: „nes atrodo, kad gi Nacionalinė kredito unija – tai [kur] visi pinigai unijų sudėti, nes nacionalinė…tai yra nacionalinė, taip? ne?“, atsistentė žurnalistė atsako „taip, bet yra vienos unijos,kurios priklauso centrinei“… Na, čia tai buvo suvelta. Perklausiau šią vietą užsidėjęs ausines pakartotinai, tačiau mano nuomone buvo galima šią svarbią vietą iškomunikuoti aiškiau. Komentuoju todėl, kad skaitytojai žinotų, jog Nacionalinė kredito unija turi turėjo tik skambų pavadinimą ir yra viena iš 77 75 kredito unijų, o pateikta tarsi „kur visi pinigai unijų sudėti“:)

Kitų minučių neanalizuosiu, galite patys pažiūrėti http://www.pinigukarta.lt/tv-laidos/zvilgsnis-i-kredito-unijas-2013-01-08, kredito unijų profesionalams ausis užklius jau per pirmas pusantros minutės, kitiems gal ir nekils papildomų klausimų.

Vienok, linkiu sėkmės šiai laidai, nes ko gero tai vienintelė laida Lietuvos televizijų padangėje apie verslą, jei neskaičiuosime specializuotų rubrikų TV žiniose. Tad priimkit šiuos komentarus, kaip žiūrovo pasiūlymą laidai patobulinti:)

Kodas kiekvienai dienai

Skaitydamas vieno mėgstamiausių tinklapių „Lifehacker“ skiltį „How I Work“ (liet. kaip aš dirbu?) užklydau pasiskaityti, kaip gi dirba žinomas rašytojas Tim Ferris. Na, ir aptikau galingą frazę, kuri gali būti kiekvienos dienos arba 365 kodu – tai „Do one thing every day that scares you“ (liet. kiekvieną dieną daryk tai, kas tave baugina). Būtent savanoriško išėjimo iš komforto būsenos daugeliui ir trūksta. Nors norinčių patirti ar pradėti kažką naujo – savo verslą, naują gyvenimą, uždirbti daugiau pinigų ir t.t. yra begalės, ypač sausio 2 d., tačiau mažai, kas imasi ką nors konkretaus daryti. Tad, imkime į rankas kiekvieną dieną, ypač to, ko labiausiai bijome.

Frazė, kaip galingas užtaisas

 

Darykite atsargines kopijas!

Liaudies išmintis byloja – atsarga gėdos nedaro. Nuo savęs dar pridurčiau „ir taupo laiką bei pinigus“. Jei kas lankotėtės mano tinklaraštyje vakar tikriausiai matėte, kad ne kažin kokia informacija buvo likusi 🙂 Tiesiog vieną dieną, t.y. vakar 2010 metų rugsėjo 2 d. ėmė ir dingo duomenys iš serverio. Hostingo provider’is iPage.com pasiūlė užsisakyti atsarginių kopijų darymo ir atstatymo paslaugą, kuri kainuoja tik 12,95 USD metams. Sumokėjus šią sumą galima atstatyti 7 dienų duomenis nuo jų praradimo. Ghmmm…. tikiuosi tai nėra jų politika tokiu būdu pardavinėti papildomas paslaugas.

Tačiau, jei informacija, kurią laikote serveryje yra svarbi, gal ir nėra gaila sumokėti tuos papildomus 3 Lt per mėn. Už mokėjimo kortelės saugumo programą gi taip pat panašiai mokame (kalbu apie Swedbanką). Kad ir kaip ten yra su papildomomis paslaugomis, bet niekas už patį geriau saugumu nepasirūpins. Mano konkrečiu atveju turėjau po ranka bent jau duomenų bazės kopiją.

Tad, jei nenorite atsidurti stresinėje būsenoje, verta išmokti kai kurias pamokas:

1. Darykite atsargines kopijas (prisiminus dar visiškai neseną istoriją su 1,5TB dydžio kietojo disko smigimu, galima daryti išvadą, kad kažkas iš anapus nori jog aš tapčiau atsarginių kopijų evangelistu. Aš juo tapau ir atiduodu duoklę apie tai rašydamas. Aleliuja!:));

2. Jei padarėte atsarginę kopiją, įsitikinkite, kad ji yra ne toje pačioje vietoje, kur laikomi ir pirminiai duomenys, iš kurių ir padaryta pati atsarginė kopija. Tik tokiu būdu išsaugojau keliasdešimt tūkstančių nuotraukų, nes atsarginė kopija buvo atskirta nuo originalo fiziškai;

3. Automatizuokite atsarginių kopijų darymo procesą – bent jau sumažinsite žmogiškojo faktoriaus „PAMIRŠAU“ pasireiškimo tikimybę;

4. Laikas nuo laiko, pasikeiskite slaptažodžius. Ką gali žinoti, gal mano tinklaraščio failai tokiu būdu ir pradingo? Nors iPage.com reikalauja ypatingai sudėtingo slaptažodžio, bet ką gali žinoti;

5. Nepasikliaukite tik viena atsarginių duomenų kopija – pasidarykite antrą ar net gi trečią egzempliorių;

6. Jei duomenys yra ypač svarbūs ir vertingi, būtinai pasidarykite trečiąją atsarginę kopiją ir ją laikykite ne namie (ne biure). Pavyzdžiui, galite turėti n+k kopijų skaičių, tačiau, potvynis, gaisras, pagaliau vagys gali sunaikinti negrįžtamai viską;

7. Jei turite didelės talpos kietąjį diską (pavyzdžiui, 1,5 ar 2 TB ir daugiau), rekomenduoju suskirstyti jį į atskirus skirsnius. Mano logika tokia, jei tyčia ar netyčia kas nors atsitiks programiškai su visu disku, tai ko gero teks atstatinėti viso disko duomenis, o jei būsite suskirstę kietąjį diską į loginius skirsnius ir atitinkamai oaskirstę juose informaciją, yra tikimybė, kad „smigimo“ atveju pavyks išsaugoti kur kas daugiau informacijos. Tad savo 1,5 TB Samsung Story diską suskirsčiau lygiai į tris dalis – po 500 GB.

Taigi šiaip ne taip atstačiau tinklaraščio duomenis (bent jau jų dalį) iš turėtos duomenų bazės. Tiesa tiesiogiai nepavyko – reikėjo duomenų bazę konvertuoti į XML, vėliau failą skaidyti ir rankiniu būdu importuoti atgal į WordPress.

Kita vertus, tokios pamokos tik praturtina patirtį ir leidžia sukaupti papildomų žinių. Taip pat jau senokai norėjosi radikaliai pakeisti tinklaraščio’o išvaizdą… na, bet ne taip radikaliai, kad reikėtų viską pradėti nuo nulio 🙂

Su linkėjimais,
Fortunatas

P.S. Jei bus pageidaujančių, galiu nuosekliai aprašyti duomenų atstatymo procedūrą.

Mane galima rasti
Twitter http://twitter.com/fortunatas
Facebook http://www.facebook.com/fortunatasd
Flickr http://www.flickr.com/fortis
Posterous http://fortunatas.posterous.com

Paprastesnis būdas rašyti blog’e

Susikonfigūravau pašto klientą ir tinklapio administravimo tumblerius
idant galėčiau palikti įrašus tinklaraštyje tiesiog nusiunčiant žinutę
elektroniniu paštu. Tai kur kas patogesnis ir greitesnis būdas, nei
jungtis tiesiai prie tinklapio ir ten viską žymėti. Pirmas bandymas.
Prisvilo? Nežinau 🙂 Išsiųsim, o vėliau – matysim, kaip draugauja šis
variantas su prikabintais paveiksliukais.

Fortunatas

Kyrgyzstan: Mountains To See | Kirgizstanas: kalnai, kuriuos verta pamatyti

Kyrgyzstan: Mountains To See, originally uploaded by fortisdr.

Pirmas kartas, kuomet teko aplankyti Centrinės Azijos šalį ir kalnus jau buvau matęs – vieną kartą Gruzijoje, o kitą – Turkijoje, tačiau šie mane pakerėjo.

Kalbama, kad šių kalnų viršūnėse galima rasti edelveisą, o eglės, kurios matosi nuotraukoje yra vadinamos Tianšanio eglėmis (lot. Picea schrenkiana tianshanica). Šių eglių aukštis 40-50 m.

Buvome pakilę į 3000 metrų aukštį. Oras tyras, gaivus – nuostabu!

Fortunatas