Pinigų karta apie kredito unijas (redaguota versija)

screenshot.4

Trumpas intro: tai redaguota įrašo versija. Anksčiau ar vėliau ketinau pateikti sušvelnintą teksto versiją. Ir taip pakanka to negatyvo visoje žiniasklaidoje-verta atskiesti:). Kita vertus pakalbėjau su laidos rengėjais ir suprantu, kad klaidų galima išvengti tik visiškai nedirbant. Beje, kai „nuėmiau“ įrašą iš internetinio eterio, gavau pastabą, kad elgiuosi „neblogeriškai“. Ačiū, kad skaitote, bet tam tikrus klausimus, kaip elgtis su tinklaraščiu pasilieku sau – that’s my preroggative

Vakar viriau viduje. Esant tokios būsenos yra patariama suskaičiouoti iki dešimt arba dvidešimt, jei garo temperatūra ir spaudimas kyla aukščiau priimtinos skalės. Taip ir padariau. Tiesa, prisipažinsiu, neiškenčiau ir parašiau savo facebook’o paskyroje, ką galvoju apie LTV laidoje „Pinigų karta“ parodytą reportažą apie kredito unijas.

Štai ta žinutė: „Jaučiuosi keistokai. LTV laidoje „Pinigų karta“ apie kredito unijas (beje, laidos vedėjai kažkodėl sako „kreditų unijos“:)) kalba nemažai ‘ekspertų’, tačiau laidos rengėjai niekaip nesugebėjo surasti jokio kontakto nei iš Lietuvos centrinės kredito unijos, nei iš Asociacijos Lietuvos kredito unijos-pagrindinių organizacijų, atstovaujančių daugumą kredito unijų. Gerbiami laidos rengėjai, noriu priminti, kad pirmoji kredito unija buvo įkurta 1995 metais ir jau nuo pat pradžių buvo privaloma Lietuvos banko priežiūra, buvo net suformuotas Kredito unijų priežiūros poskyris, kuris buvo išaugintas net iki 16 darbuotojų-tad teigti, kad „anksčiau niekas neprižiūrėjo“ yra labai neprofesionalu. Na, bet kalbėjo ‘ekspertai’.

Papildant dar galiu pasakyti, kad lengvą šoką sukėlė supainioti faktai, kurie buvo minimi nuo pat laidos pradžios. Eikime per pirmąsias laidos sekundes:

0:28 „Pradžioje kredito unijos užėmė vos 0,1 proc. rinkos“

Na, kadangi kredito unijos steigtis pradėjo ne 1994 metais, o 1995 metų spalio mėnesį, tai rinkos dalis 0,1 proc. tuo metu būtų buvusi labai didelė. Pirmoji kredito unija „Vievio taupa“ buvo įsteigta su 50 tūkst. Lt pajiniu kapitalu, o bankų turtas tuo metu buvo apie 6,5 mlrd. Lt Tad, pasiskaičiuokime…0,0008 proc. Skirtumas 125 kartai. Komentuoju todėl, kad skaitytojai suprastų, jog unijos kūrėsi vykstant bankinei krizei 1994-1995 metais ir sunešti pirmieji pajai buvo kooperatinės idėjos, pasitikėjimo ir valios pakeisti gyvenimus rezultatas ir nebuvo turtingo dėdės, kuris galėjo įnešti 6,5 milijonus litų „pradžiai“.

0:43 kol buvo mažos [kredito unijos] Lietuvos bankas [į kredito unijas] visiškai nekreipė dėmesio. Na, čia tai visiškai nenoriu sutikti. Kaip jau minėjau įraše Facebook sienoje, kredito unijų priežiūra ir kontrolė buvo vykdoma nuo pat veiklos įsikūrimo pradžios. Rašau šį komentarą todėl, kad nebūtų sudaryta klaidinga nuomonė, jog nuo 1995 metų iki 2012 metų pabaigos kredito unijos veikė bet kaip.

01:10 Kredito unijose indėliai… mna.. apie 4 proc., 4 su puse.

Vidutinės palūkanos yra apie 3 procentus – „tik ketvirtadaliu“ mažesnės. Rajonuose apie 1,5 proc, kai tuo tarpu miestuose – taip, apie 4 proc. Kaip, beje, ir kai kuriuose lietuviškuose bankuose. Lyginkime palūkanas ne su skandinaviškais bankais, o vietiniais – lietuviškais. Gi pinigų pritraukimo šaltiniai ir galimybės yra skirtingos.

01:25 Laidos vedėjas Andrius Tapinas klausia: „nes atrodo, kad gi Nacionalinė kredito unija – tai [kur] visi pinigai unijų sudėti, nes nacionalinė…tai yra nacionalinė, taip? ne?“, atsistentė žurnalistė atsako „taip, bet yra vienos unijos,kurios priklauso centrinei“… Na, čia tai buvo suvelta. Perklausiau šią vietą užsidėjęs ausines pakartotinai, tačiau mano nuomone buvo galima šią svarbią vietą iškomunikuoti aiškiau. Komentuoju todėl, kad skaitytojai žinotų, jog Nacionalinė kredito unija turi turėjo tik skambų pavadinimą ir yra viena iš 77 75 kredito unijų, o pateikta tarsi „kur visi pinigai unijų sudėti“:)

Kitų minučių neanalizuosiu, galite patys pažiūrėti http://www.pinigukarta.lt/tv-laidos/zvilgsnis-i-kredito-unijas-2013-01-08, kredito unijų profesionalams ausis užklius jau per pirmas pusantros minutės, kitiems gal ir nekils papildomų klausimų.

Vienok, linkiu sėkmės šiai laidai, nes ko gero tai vienintelė laida Lietuvos televizijų padangėje apie verslą, jei neskaičiuosime specializuotų rubrikų TV žiniose. Tad priimkit šiuos komentarus, kaip žiūrovo pasiūlymą laidai patobulinti:)

Kodas kiekvienai dienai

Skaitydamas vieno mėgstamiausių tinklapių „Lifehacker“ skiltį „How I Work“ (liet. kaip aš dirbu?) užklydau pasiskaityti, kaip gi dirba žinomas rašytojas Tim Ferris. Na, ir aptikau galingą frazę, kuri gali būti kiekvienos dienos arba 365 kodu – tai „Do one thing every day that scares you“ (liet. kiekvieną dieną daryk tai, kas tave baugina). Būtent savanoriško išėjimo iš komforto būsenos daugeliui ir trūksta. Nors norinčių patirti ar pradėti kažką naujo – savo verslą, naują gyvenimą, uždirbti daugiau pinigų ir t.t. yra begalės, ypač sausio 2 d., tačiau mažai, kas imasi ką nors konkretaus daryti. Tad, imkime į rankas kiekvieną dieną, ypač to, ko labiausiai bijome.

Frazė, kaip galingas užtaisas

 

Darykite atsargines kopijas!

Liaudies išmintis byloja – atsarga gėdos nedaro. Nuo savęs dar pridurčiau „ir taupo laiką bei pinigus“. Jei kas lankotėtės mano tinklaraštyje vakar tikriausiai matėte, kad ne kažin kokia informacija buvo likusi 🙂 Tiesiog vieną dieną, t.y. vakar 2010 metų rugsėjo 2 d. ėmė ir dingo duomenys iš serverio. Hostingo provider’is iPage.com pasiūlė užsisakyti atsarginių kopijų darymo ir atstatymo paslaugą, kuri kainuoja tik 12,95 USD metams. Sumokėjus šią sumą galima atstatyti 7 dienų duomenis nuo jų praradimo. Ghmmm…. tikiuosi tai nėra jų politika tokiu būdu pardavinėti papildomas paslaugas.

Tačiau, jei informacija, kurią laikote serveryje yra svarbi, gal ir nėra gaila sumokėti tuos papildomus 3 Lt per mėn. Už mokėjimo kortelės saugumo programą gi taip pat panašiai mokame (kalbu apie Swedbanką). Kad ir kaip ten yra su papildomomis paslaugomis, bet niekas už patį geriau saugumu nepasirūpins. Mano konkrečiu atveju turėjau po ranka bent jau duomenų bazės kopiją.

Tad, jei nenorite atsidurti stresinėje būsenoje, verta išmokti kai kurias pamokas:

1. Darykite atsargines kopijas (prisiminus dar visiškai neseną istoriją su 1,5TB dydžio kietojo disko smigimu, galima daryti išvadą, kad kažkas iš anapus nori jog aš tapčiau atsarginių kopijų evangelistu. Aš juo tapau ir atiduodu duoklę apie tai rašydamas. Aleliuja!:));

2. Jei padarėte atsarginę kopiją, įsitikinkite, kad ji yra ne toje pačioje vietoje, kur laikomi ir pirminiai duomenys, iš kurių ir padaryta pati atsarginė kopija. Tik tokiu būdu išsaugojau keliasdešimt tūkstančių nuotraukų, nes atsarginė kopija buvo atskirta nuo originalo fiziškai;

3. Automatizuokite atsarginių kopijų darymo procesą – bent jau sumažinsite žmogiškojo faktoriaus „PAMIRŠAU“ pasireiškimo tikimybę;

4. Laikas nuo laiko, pasikeiskite slaptažodžius. Ką gali žinoti, gal mano tinklaraščio failai tokiu būdu ir pradingo? Nors iPage.com reikalauja ypatingai sudėtingo slaptažodžio, bet ką gali žinoti;

5. Nepasikliaukite tik viena atsarginių duomenų kopija – pasidarykite antrą ar net gi trečią egzempliorių;

6. Jei duomenys yra ypač svarbūs ir vertingi, būtinai pasidarykite trečiąją atsarginę kopiją ir ją laikykite ne namie (ne biure). Pavyzdžiui, galite turėti n+k kopijų skaičių, tačiau, potvynis, gaisras, pagaliau vagys gali sunaikinti negrįžtamai viską;

7. Jei turite didelės talpos kietąjį diską (pavyzdžiui, 1,5 ar 2 TB ir daugiau), rekomenduoju suskirstyti jį į atskirus skirsnius. Mano logika tokia, jei tyčia ar netyčia kas nors atsitiks programiškai su visu disku, tai ko gero teks atstatinėti viso disko duomenis, o jei būsite suskirstę kietąjį diską į loginius skirsnius ir atitinkamai oaskirstę juose informaciją, yra tikimybė, kad „smigimo“ atveju pavyks išsaugoti kur kas daugiau informacijos. Tad savo 1,5 TB Samsung Story diską suskirsčiau lygiai į tris dalis – po 500 GB.

Taigi šiaip ne taip atstačiau tinklaraščio duomenis (bent jau jų dalį) iš turėtos duomenų bazės. Tiesa tiesiogiai nepavyko – reikėjo duomenų bazę konvertuoti į XML, vėliau failą skaidyti ir rankiniu būdu importuoti atgal į WordPress.

Kita vertus, tokios pamokos tik praturtina patirtį ir leidžia sukaupti papildomų žinių. Taip pat jau senokai norėjosi radikaliai pakeisti tinklaraščio’o išvaizdą… na, bet ne taip radikaliai, kad reikėtų viską pradėti nuo nulio 🙂

Su linkėjimais,
Fortunatas

P.S. Jei bus pageidaujančių, galiu nuosekliai aprašyti duomenų atstatymo procedūrą.

Mane galima rasti
Twitter http://twitter.com/fortunatas
Facebook http://www.facebook.com/fortunatasd
Flickr http://www.flickr.com/fortis
Posterous http://fortunatas.posterous.com

Paprastesnis būdas rašyti blog’e

Susikonfigūravau pašto klientą ir tinklapio administravimo tumblerius
idant galėčiau palikti įrašus tinklaraštyje tiesiog nusiunčiant žinutę
elektroniniu paštu. Tai kur kas patogesnis ir greitesnis būdas, nei
jungtis tiesiai prie tinklapio ir ten viską žymėti. Pirmas bandymas.
Prisvilo? Nežinau 🙂 Išsiųsim, o vėliau – matysim, kaip draugauja šis
variantas su prikabintais paveiksliukais.

Fortunatas

Kyrgyzstan: Mountains To See | Kirgizstanas: kalnai, kuriuos verta pamatyti

Kyrgyzstan: Mountains To See, originally uploaded by fortisdr.

Pirmas kartas, kuomet teko aplankyti Centrinės Azijos šalį ir kalnus jau buvau matęs – vieną kartą Gruzijoje, o kitą – Turkijoje, tačiau šie mane pakerėjo.

Kalbama, kad šių kalnų viršūnėse galima rasti edelveisą, o eglės, kurios matosi nuotraukoje yra vadinamos Tianšanio eglėmis (lot. Picea schrenkiana tianshanica). Šių eglių aukštis 40-50 m.

Buvome pakilę į 3000 metrų aukštį. Oras tyras, gaivus – nuostabu!

Fortunatas

Kirgizija: oro uostas ir atsisveikinimas

Miegui buvo skirtos lygiai 2.5 val. Bet atsiradęs deficitas bus (tikiuosi) kompensuotas skrydžio metu. Kenešas, mūsų šaunusis palydovas Kirgizijoje, atvyko kaip visada – tiksliai tiksliai laiku – 4 val. ryto, nors pakeliui dar turėjo „dalykinį“ susitikimą su valstybine auto inspekcija. Ankstyvą rytą viešbutyje už 100 somų dar spėjau išgerti puodelį atominės Lavazza kavos. Kenešas pakeliui į „Manas“ oro uostą papasakojo apie Nepalo kultūrinius matriarchato ypatumus, keletą žodžių persimetėm apie Kirgizijos parlamentarus ir jų, šios žemės išrinktųjų, gyvenseną. Įdomu prisiliesti prie kitokios kultūros ir gyvenimo būdo. Atsisveikinau su Kenešu kirgiziškai- į vyrišką glėbį. Beje, panašiai atsisveikina ir mūsų kaimynai lenkai, o lietuviams tai nebūdinga. Na, gal tik po sėkmingai sužaistų krepšinio rungtynių, per laidotuves ir vestuves. Ir tai retai. Palinkėjau mus lydėjusiam Kenešui dar pasimatyti gal Kirgizijoj, gal Lietuvoj. Perėjom bagažo patikrinimą. Užstrigau. Paklausė, ar vežuosi laikrodį. Atsakiau, kad taip, bet nelabai supratau, kodėl gestu parodė tokį didelį ciferblatą. Po nesėkmingų bandymų surasti ‘įrodymą’ supratau, kad apsauga susidomėjo užsukamais ant objektyvo makrostiklais. Kitame poste susidomėjo 3 pakrovėjų gausa bei fotoaparatu. Žodis „fotografas“ padėjo užbaigti jau kiek užsitęsusį patikrinimą. Įsėdom į lėktuvą. Ausinukai, grojaraštyje keletas podcastų ir miegas. Pusiaukelėje patekom į turbulencijos zoną. Kolegė Jurga prajuokino papasakojusi girdėjusi ‘turbulencijos’ lietuvišką atitikmenį- „oro blaška“. Galvočiai tie mūsų kalbininkai:-) Nors išlipus iš lėktuvo Maskvos oro uoste jautėsi lengvas dūmelis, mus pasitikusi oro linijų (airBaltic?) atstovė paklausta apie smogą, tvirtino, kad Maskvoje dūmų nėra. Matyt priprato.
O dabar…iš 7 valandų iki skrydžio dar liko 4.5. Laukiam. Aš rašau blog’ą, o Jurga telefone trina žinutes.

Posted via email from fortunatas’s posterous