"Ant karštųjų" apie naujų klientų sutikimą ir aptarnavimą

Iškart užbėgsiu už akių ir pasakysiu. Jei elgiatės taip, kaip žemiau bus aprašyta, nesistebėkite ir neklauskite, kodėl pas jus trūksta naujų klientų, o gal ir esami išsilaksto. Na, tikiuosi, kad tokių žmonių yra vienetai. Pirmiausia, šias mintis užsirašau sau, kad galėčiau pasitaisyti pats ir turėčiau ką pasiūlyti savo kolegoms bei bendradarbiams.

Keletas šiandienos pastebėjimų, kaip nereikėtų elgtis su klientais:

1. Nepasitikite kliento giliu atodūsiu tik jam įėjus į jūsų biurą, parduotuvę ar įstaigą. Ypač baisoka stebėti iš šalies kūno kalbą, t.y. tą patį atodūsį sumaišytą su veido išraiška, bylojančia, jog “argh… dar vienas klientas, nejaugi TU neturi ką veikti ir ar TU negali ateiti kitą kartą?”

2. Neveskite kliento paskui save į kabinetą, sakydami tokius žodžius “Einam!” ir “Tai kodėl pas mus atėjot?” Galvojat, kad įdomu atsakinėti į atsuktą nugarą?:)

3. Jei esate užsiėmęs ir dėl to jūsų kūno kalba ir gestai tiesiog sako “Na, TU ir nelaiku, eina sau…”, geriau pasodinkite klientą laukiamajame ir paprašykite palaukti keletą, kelioliką minučių. O kad nenuobodžiautų, pasiūlykite bukletą, laikraštį, žurnalą ar savo kelionių nuotraukas, pagaliau.

4. Jei jau priėmėte klientą į kabinetą ir pasodinote priešais save, pasistenkite pokalbio metu netikrinti elektroninio pašto, atsakinėti į SMS žinutes ar telefoninius pokalbius, o skirti visą dėmesį klientui ir spręsti jo reikalus.

5. NIEKADA nesakykite klientui, ypač naujam, girdint, kad jūs elgiatės su visais klientais vienodai ir pas jus nėra jokių išskirtinių klientų – visi lygūs. Tokį pokalbį išgirdau, kai vadybininkas pakeltu tonu dėste telefonu kitam kolegai savo požiūrį į klientų aptarnavimą… o tuo metu naujas klintas laukė ir buvo priverstas klausytis.

6. NIEKADA klientui girdint nekabinkite nešvarių skudurų, t.y. neviešinkite savo vidinių reikalų, jei jie nėra išspręsti iki galo ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra kažkurioje grandyje užstrigę ir jūs dėl to su kažkuo iš savo darbovietės nesutariate.

7. Skirtkite dėmesį klientui! Atminkite, net jei pardavinėjate duoną, ne jūs, o klientas jus maitina

Sėkmės!
Fortunatas

Neišnaudotos galimybės

Šiuokart tai greičiau trumpa spontaniška mintis nei “normalus” įrašas. Pakalbėsiu apie smulkiuosius verslininkus žengiančius pirmuosius žingsnius. Pastaruoju metu tenka dažnai sutikti naujos besiformuojančios smulkių verslininkų bangos lyderius. Vadinu juos lyderiais, nes šie žmonės imasi iniciatyvos, ieško būdų, kaip iš prašančiųjų tapti duodančiaisiais. Tai neatrodo taip paprasta, ypač šiuo nelengvu sunkmečio laikotarpiu (o, Dieve, kaip banaliai nuskambėjo:)). Tačiau… akis bado neišnaudojamos galimybės, kurias pradedančiam verslui suteikia aplinkybės.

Dirbu su Verslumo skatinimo fondu, tiksliau tenka jį viešinti, kalbėti apie šią mikrokreditavimo programą seminaruose, radijo ir televizijos laidose (rašau daugiskaita, nes asmeniškai teko dalyvauti net gi dviejose laidose:)) ir štai su kokia problema susiduriame. Žurnalistai, norėdami iliustruoti siužetą, informacinę žinutę, ieško realių verslininkų su savomis idėjomis ir užmanymais, tačiau tokių reportažų herojais sutinka tapti na… vaizdžiai tariant koks 1,5 žmogaus ir tai dar labai prašant. Pagrindinė baimė – “idėją nukopijuos kiti verslininkai ir paliks mane “ant ledo” . Gaila, tačiau neįvertinama realioji nauda – galimybė apie savo paslaugas, produkciją paskelbti laaabai plačiai auditorijai neišleidžiant nė lito.

Matyt, kad dar vyrauja “laukinio” kapitalizmo sindromas, kuris skelbia – visi mano konkurentai yra mano priešai. Nors pačiame kapitalizme toks modelis laikomas neperspektyviu – jungiamasi į tinklus, klasterius, konsorciumus, verslo partnerystę. Beje, įdomu buvo stebėti viename verslumo pagrindų seminare auditorijos atmetimo reakciją žodžiui “klasteris”, kai vienas iš būsimų (gal jau ir esamų) verslininkų pasiūlė susiburti į klasterį. Įdomu, ką pagalvojo lektorius, kuris toliau šio pasiūlymo nevystė… gal nenugirdo?

Todėl, mielieji pradedantys verslininkai, patarimas jums. Jei kas suteikia galimybę ar išpuola progą paskelbti apie savo gaminamą produkciją ar teikiamą paslaugą viešai, pavyzdžiui, per TV, griebkite šią galimybę ir nep(r)aleiskite jos! Kitas toks šansas gali pasikartoti negreit. O jei jau kas norės nusikopijuoti jūsų fantastišką verslo idėją – tai taip būtinai ir padarys tiesiog… pirmą kartą nusipirkę . Bet tai jau kita tema kitam kartui.

Sėkmės pradedantiems verslą!

Fortunatas

Aptarnavimas paslaugų versle

Šiandien noriu pakalbėti apie aptarnavimo kokybės svarbą teikiant paslaugas. Visa patirtis, kurią čia aprašau yra reali. Ko gero tokios pamokos kur kas labiau suvokiamos (ar pasimokoma, nežinau).

Kartu su šeima nutarėme atšvęsti pirmąją mokslo dienos šventę. Nors ir nebuvome užsisakę vietų kavinėje, ilgai laukti nereikėjo. Tiesiog nuėjome į Bernelių užeigą, kai pirmoji moksleivių banga jau buvo nuslūgusi.

Užuomazga

Patys susiradome vietą – staliuką prie lango. Bernelių užeigoje yra įprasta nekreipti dėmesio į atėjusius ir žvilgsniu skenuojančius laisvas vietas lankytojus. Susėdę laukėme, kol padavėja(s) atneš meniu. Mažasis Justas pradėjo muistytis, nes mažam žmogučiui ko gero sunku paaiškinti, kodėl taip ilgai (apie 10 min.) sėdime už stalo ir “nieko neveikiame”. Prabėgo veik dar 10 minučių, o padavėjos tik zujo “kažkur” vengdamos akių kontakto.

Oukeyj, kai saka žemaitę, esma kantrūs, bet iki ribos. Dukra Ieva nuėjo paprašyti, kad atneštu meniu, bet… vietoje sumojo, kad geriau būtų tas keturias meniu knygas tiesiog paimti. Taip ir padarė. Išsirinkome patiekalus ir… laukėme toliau. Po to, kai porą trejetą kartų padavėja praėjo pro mūsų staliuką net nestabtelėjusi ir net neparodžiusi kokių nors ženklų, kad mus “mato”, supratau, jog reikia imtis iniciatyvos.

Kulminacija

Paklausiau padavėjos dviejų dalykų, ar gali priimti užsakymą ir ar turi vaikišką kėdutę. Žvilgsnis išdavė, kad padavėja “bus abejinga” mūsų norams ir tiesiog atsainiai paklausė, ar pirmiausia atnešti kėdutę, ar pirmiau priimti užsakymą. Ūūūūiees… užsakymą.

Užsakymas buvo sumaišytas, visiems pasitaiko, bet to buvo galima išvengti pakartojus klentui pateiktą užsakymą. Po to už mūsų nugarų ta pati padavėja sudaužė lėkštę, kurios likučiai taip ir gulėjo ant stalo. Kai baigėme pietauti, nurinkdama indus net nepaklausė, ar norime dar užsisakyti patiekalų, pavyzdžiui, kava, arbata, desertas… Nieko. Nbara, nieko papildomai iš mūsų ir negavo. Atleiskit, bet arbatpinigius palieku tik tuomet, jei esu patenkintas aptarnavimu, maistu ir nereikia prie stalo aptarinėti netinkamą aptarnaujančio personalo elgesį. Galbūt, padavėjai pasitaikė bloga diena, bet… kaip sakė vienas žymus boksininkas, jei esi traumuotas, neik į ringą arba atlik darbą iki galo.

Pamokos

Šioje istorijoje telpa daug pamokymų paslaugų verslui. Taigi, kokias pamokas pasiėmiau sau, kaip konsultantui ir kaip fotografui:

1. Būk dėmesingas savo klientui. Matyk jį.

2. Jei esi užsiėmęs ir negali skirti dėmesio savo klientui, parodyk ženklus, kad tuoj jis bus tavo dėmesio centras. Pakanka prieiti ir per 15 sekundžių pasakyti “Laba diena, atleiski, bet šiuo metu priimu užsakymą iš kito staliuko. Netrukus (po 5, po 10, po 60 minučių) prie jūsų prieisiu”. Tuomet jau mano reikalas spręsti, ar lauksiu nurodytą laiką.

3. Būk mandagus! Jei nepatinka klientas, suskaičiuok iki 10-ies, prisimink patį linksmiausią dalyką nutikųsi gyvenime ar neseniai atšvęstą Lietuvos pergalę prieš Argentiną Pasaulio čempionato ketvirtfinalyje… blogiausiu atveju nueik už kampo ir išplūsk garsiai, bet nerodyk savo susierzinimo klientu – net tu jį maitini (nors ir atneši maistą), bet klientas tau leidžia kasdieninę duoną valgyti.

4. Būk ypač mandagus su kliento vaikais! Šio punkto komentuoti nereikia.

5. Laikyk aplinką švarią ir tvarkingą.

6. Pakartok kliento užsakymą ir gauk sutikimą užsakymo vykdymui, kai klientas atsako “taip”.

7. Pasiūlyk užsisakyti papildomai naują produktą… taigi nuo to priklauso tavo arbatpinigiai.

8. Atsisveikink su klientu maloniai, tam, kad jis vėl norėtų grįžti ne tik į tą pačią kavinę ar restoraną, bet ir grįžtų prie to pačio staliuko.

Išvada. ko gero nelabai norėsiu būti aptarnautas tos pačios padavėjos. Na, nebent norėčiau parašyti daugiau pamokančių istorijų apie klientų aptarnavimą paslaugų sektoriuje.

Kokia jūsų patirtis? Ko galima pasimokyti nedaryti? Gal turite pavyzdžių apie ypatingai gerą aptarnavimą?

Fortunatas

P.S. Tikiu, kad žmonės gali pasikeisti, todėl užpildytą neigiamą atsiliepimą apie nekokį aptarnavimą, išmetėme į šiukšliadėžę.

Komunikacijos klaidos, kurių turėtų vengti vadovas

Šaltinis: dolighan.com

Straipsnio tema, neslėpsiu, užgimė iš praktinės patirties Tiesiog daugelis įmonių šiuo metu gyvena ganėtinai įtemptu laikotarpiu, todėl bendravimo klausimai tarp vadovybės ir darbuotojų tampa itin aktualūs. Kita vertus, verslo strategijos, rinkodaros bei komunikacijos tendencijos man visuomet buvo įdomios, kaip ir fotografija , o leidinį Harvard Business Review arba bent jau internetinį HBR tinklapį kiekvienas vadovas turėtų atsiversti bent kartą per mėnesį. Taigi, pereiname prie komunikacijos klaidų, kurias (jei turime) vertėtų ištaisyti.

Pavyzdys, kaip nenaudoti el.pašto versle

lietuviškas spamas

Kasdien gaunu dešimtis elektroninių laiškų, kuriuose įvairios įmonės siūlo įsigyti prekes ir paslaugas. Žinoma, apie 95% tokių reklaminių žinučių – šaudymas “belekaip” su nuostata, “o gal pataikysim į potencialaus pirkėjo/užsakovo poreikius?”. Kaip čia gaunasi, bet nei viena tokia žinutė manęs niekaip neužkabuina. Po kokių 5 tokių žinučių (aš kantrus, o kaip marketingo specialistas, dar esu vedamas ir profesinio smalsumo, kuom viskas baigsis) spaudžiu “Report spam”.

Štai jums prisegtas pavyzdys, kaip nereikia rašyti teksto, norint parduoti savo prekes ar paslaugas.

Nemokami patarimai siuntėjui

Pirmas dalykas, kuris krenta į akis – tai didžiūlis, ryškus atsiprašymas už atsiųstą žinutę. Klausykit, jei jau siunčiate kažką tokio, bent jau patys būkite įsitikinę, jog siunčiate vertingą informaciją, o dabar vaizdas toks, kad pirmiausia norite parašyti apie tai, kad atsiprašote ir kaip man atsisakyti jūsų siunčiamos informacijos.

Antra, būtų ypač naudinga MAN ir JUMS bent keliais žodeliais laiške užsiminti apie tai, ką veikiate, nes, atleiskite, tačiau nežinau, ką SDG firma veikia. Tiesa, vėliau tik antraštėje pastebėjau, kad tai “vasario mėn. mokymai”. Kokie? Kam?

Trečia, jei jau norite, kad atsidaryčiau prisegtus “vordinius” priedus, būkite malonūs, bent keliais žodeliais suintriguokite, kodėl tai turėčiau padaryti? O gal vis dar galvojama, kad elektroninio laiško gavimas yra didžiulis įvykis šeimoje ir asmeniniame gyvenime. Na gi – jau XXI a.

Ketvirta, matosi, kad kur kas daugiau laiko yra sugaišta instrukcijos parašymui, kaip atsikratyti siuntėjo, nei pasiūlymo užsiprenumeruoti įmonės naujienas ateityje. Na, o atsisakymui, pasirodo dar reikia ir laišką parašyti ir parašyti pagal instrukciją. Na jau ne, vartotojui yra kur kas paprastesnis sprendimas – “add to spam” arba “report spam” mygtukas.

Penkta, siuntėjas pasistengė, kad spam’as plistų toliau ir atitinkamai aš gaučiau jo dar daugiau nei iki šiol. SDG išsiuntė laišką kone šimtui gavėjų, išvardindami juos “To:” laukelyje… Na, vien už tai nepažįstamieji siuntėjai keliauja in spaman, kai saka žemaitę.

Taigi, spaudžiam “spam”. Kuo daugiau tokių paspaudimų, ypač Gmail ar Yahoo el.pašto aplinkoje, tuo didesnė tikimybė, kad šių didžiulių kompanijų el.pašto šiukšlių filtrai ateityje pažymės siuntėją, kaip “spamerį”. Na, o vėliau ko gero reikės kur kas didesnių pastangų, kad iš to sąrašo būtumėte išbraukti.

Moralas

Nors internetas, elektroninis paštas, socialiniai tinklai verslui suteikia labai operatyvius ir efektyvius būdus pasiekti savo klientą, tačiau gaila, kad patys pardavėjai šį informacijos pateikimo kanalą paverčia šiukšlynu.

Darome talką!
Fortunatas

[ad code=1 align=center]

Kaip tvarkyti fotografijų ūkį?

Ar kada pagalvojote, kiek laiko sugaištate ieškodami vienos ar kitos nuotraukos? Vieną dieną susigriebiau ir pagalvojau, kad su nuotraukų skaitmeninėje kupetoje tuoj įsivyraus neblogas bardakėlis ir tikimybė prarasti svarbias ir neįkainuojamas akimirkas su kiekviena diena vis didėja.

Siūlau paskaityti perspausdintą mano atsakymą fotografų bendruomenės efoto.lt forume į komentarą dėl nuotraukų archyvavimo. Išėjo ne atsakymas, bet visas straipsnis:)

Nuotraukų katalogizavimui arba, jei pažiūrėjus kompleksiškai, viso “skaitmeninio ūkio” valdymui naudoju Peter Krogh metodiką, kuris yra aprašyta jo išleistoje knygoje “Digital Assets Management for Photographers”. Iš kitos Peter Krogh svetainės www.thedambook.com galima atsisiųsti pirmą knygos skyrių (iš pirmojo knygos leidimo) ir susipažinti su Skaitmeninio turto valdymo (angl. Digital assets management) sistema. Susidomėjusiems taip pat patariu dalyvauti ir forume, kur yra nagrinėjami įvairūs informacijos valdymo modeliai bei pateikiami naujesni ir patogesni metodai, kaip susitvarkyti su noru nesitvarkyti.

Kai atsiveja skola iš niekur

Tenka prisipažinti metų pabaigoje atsivijo gan nemaloni žinia – esu skolingas UAB “Omnitel”, kurios paslaugomis jau seniai nebesinaudoju. Tačiau, pagalvojau, kad prieš šventes reikia į viską žiūrėti pozityviai, netgi tada, jei reikia susimokėti skolas, kurių pats nepridirbai ir kurios tau nežinant kabėjo net 12 metų (!!!). Taip taip, bandau vadovautis patarle “parodyk pusę stiklinės vandens pesimistui ir jis pasakys, kad ji apytuštė, kai tuo tarpu optimistui ji pasirodys apypilnė”.

Montažas snaudžiant

Prieš keletą dienų naktinėjau ir “sekiojau” savo draugų tweet’us. Ir papuolė toks pusbrolio (šimtu procentų negalim pasakyti, bet vienas kitą taip vadinam) iš JAV Bernie Dodge prašymas internetinei Twitterio bendruomenei: “Gal kas turit tokį vaizdelį – gerbėjų minia stebeilijasi ar garbina bažnyčioje ant altoriaus pakabintą Smart board’ą”. Na, galvoju, prašymas toks iš nerealybės, bet nutariau padėti:

1.  Iš www.sxc.hu atsisiunčiau paveikslėlius (rekomenduoju šią svetainę, jei kas norit nemokamų iliustracijų):

2. Reikėjo išsiaiškinti, o kas tas Smart board’as? Man, kaip dirbančiam finansų srityje – tai asocijavosi su “šaunia valdyba”, bet Bernis yra San Diego universiteto profesorius, kuris daug energijos ir laiko įdeda į nuotolinio mokymosi panaudojant internetą projektus. Beje, jis vienas pirmųjų tai įdiegė praktiškai, kai kitur dar tik galvojo, kaip “pajungti” internetą, vaizdą, garsą ir tekstą studijoms. man į pagalbą atėjo Google ir atsisiunčiau Smart boardo vaizdelį. Beje, o jūs žinojote, kas yra Smart board (Sumanioji lenta)? Pasirodo Kauno Santaros gimnazijoje, kurią Valentas lanko, ji sėkmingai naudojama fizikos kabinete. Šauniai!

Viską sudėjęs krūvon gavau:tokį rezultatą

Bernie liko patenkintas, o aš snausdamas nusliūkinau miegoti:)

Kokie viso to rezultatai? Bernie liko patenkintas ir turėjo kuom iliustruoti savo prezentaciją Oklahomos universitete (JAV) [susireikšminau, jis ir be šios iliustracijos tai būtų labai paprastai padaręs )], aš atnaujinau montažo ir fotomanipuliacijos įgūdžius, susipažinau su Bernie draugu mokytoju Vyt Borbogrimus iš Bali, kurio seneliai kilę iš Lietuvos.

Mažėja pasaulis

Fortunatas

P.S. O mano senelis, Juozas Meškerys, kuriam (jau) užvakar būtų suėję 109 metai, svajojo kada nors nuvykti į Indoneziją, nes jam tai buvo jo svajonių šalis.

LR Konstitucinis teismas pripažįsta pripažins pensijų reformos dalyvių teises?

Tiesiog pasiskaitykite nuorodą http://privatipensija.lt/lr-konstitucinio-teismo-pranesimas-ziniasklaidai.html/comment-page-1#comment-5

Keletas pastraipų:
“Ginčijamais įstatymų pakeitimais valstybė iš esmės apribojo asmenų galimybę planuoti savo ir savo šeimų pajamas, vienašališkai nukrypo nuo prisiimtų įsipareigojimų, už tai nenumatydama adekvataus kompensavimo mechanizmo ir tokiu būdu nepagrįstai apribojo pensijų kaupimo sistemos dalyvių ir pensijų kaupimo bendrovių nuosavybės teises. Pensijų įmokos, pervedamos pensijų kaupimo bendrovei, dydis yra neatsiejamai susijęs su dalyvio nuosavybės teisės įgijimu ir realizavimu. Todėl, Vilniaus apygardos administracinio teismo nuomone, šio dydžio sumažinimas ginčijamais įstatymais ta apimtimi, kuria tas dydis sumažinamas asmenims, tapusiems pensijų kaupimo sistemos dalyviais iki atitinkamo įstatymo įsigaliojimo, laikytinas neleistina valstybės intervencija į šių asmenų nuosavybę.”

ir dar viena ištrauka:

“< …> ginčijamuose įstatymuose yra įtvirtintas atgalinio veikimo principas, t. y. juose nustatytos normos taikomos teisiniams santykiams, prasidėjusiems iki atitinkamo įstatymo įsigaliojimo. Įstatymų leidėjas, nustatydamas retroaktyvų įstatymų galiojimą anksčiau sudarytų pensijų kaupimo sutarčių subjektams, iš esmės suvaržė šių subjektų nuosavybės teisę ir pažeidė jų teisėtus lūkesčius, nukrypo nuo Konstitucijoje skelbiamų teisės normų ir principų.”

Klausimas: kiek dar reikės laiko atsistoti į Konstitucijoje skelbiamų teisės normų ir principų vėžes?

Noriu paraginti visus – tapkite Pensijų fondų dalyvių asociacijos nariais ir bendrai ginkime savo teises ir teisėtus lukesčius.

Fortunatas

Reklaminis, marketinginis, pardaviminis, akcijinis, priešsavaitgalinis apibendrinantis straipsnelis

Pagrindiniai įvykiai:

Prabėgo, ne – tiesiog pralėkė savaitė ir su įvairiais nuotykiais. Prieš dvi dienas mūsų jaunėlį pirmąkart aplankė senelis Antanas, o šiandien mums jau trys savaitės! Vajei, vajei, kaip bėga laikas.

Tačiau šį penktadienį dar apie ką kitą. Mano profesija – marketingas ir vadyba, todėl ir parašysiu šios dienos pastebėjimus šiomis temomis.

Aptarnavimas:

Forumcinemas Kaune spragėsių skyrius… OMG! (Oh, My God! angl. sutrumpinimas) Ar yra kada nors savininkai matę, kaip aptarnaujami klientai Kaune? Jei ne, tai rekomenduoju padaryti štai, kaip… Pasiimate OMNI ID kortelę ir padėdami ant lėkštutės sakote: “Man, prašau, vidutinį” (vidutinis – tai toks kinofilminis kompleksas – vidutinė dėžutė spragėsių ir du indeliai pasirenkamo gėrimo. Komplekso kaina 16 Lt). Toliau viskas rutuliuotis turėtų panašiai taip.

“Kortelė negalioja”, – lediniu veidu žiūrėdama atsako pardavėja. Pagalvoju, kad ji gal ir ne savo valia įsikūnijo į kažkokį filmo personažą. “Atsiprašau, tai kortelė išvis negalioja?” – klausiu, norėdamas pasitikslinti ir patvirtinti man siųstą informaciją, kad OMNI ID šioje vietoje nebesutaupys kelių litukų saldainiams. “Ne, galioja. Tik vidutiniam negalioja”, – vėl tokia pat išraiška atsako pardavėja iš už kasos aparato. Ghmmm, – atsikrenkščiu ir prasideda mūsų tolimensinis dialogas:
- “O tai kokiems produktams ji galioja?”, – klausiu, prisimindamas identiškai pasikartojančią situaciją.
- “Stambiajam”, – atsako. Pasižiūriu, šio komplekso kaina 19 Lt.
- “Tai, kiek tuomet (su kortele) kainuotų “Stambusis”?
- “16.”
- “Na, tai… duokit “Stambųjį”, – stengdamasis išlaikyti vidinę pusiausvyrą paprašau.

Tai štai klausimas. Nejaugi pirkėjui reikia pereiti visą grandinę klausimų, vietoje to, kad pardaveja paprasčiausiai būtų palankiau nusiteikusi pirkėjų atžvilgiu ir tiesiog PATARTŲ pirkti tai, kas pirkėjui naudingiau?

Nedaryčiau didelės tragedijos iš šio pavyzdžio, jei jis nebūtų pasikartojęs toje pačioje vietoje. Todėl patariu, kai lankysitės Kauno Forumcinemas kino teatre ir norėsite salėje kramsnoti kinofilmišką užkandą, su OMNI ID pirkite “Stambųjį” kompleksą, nes už jį sumokėsite tiek pat, kiek ir už vidutinį kompleksą, t.y. 16 Lt vietoje 19 Lt. O savininkams patarimas vienas – padėkit pardavėjai geriau aptarnauti klientus: arba pamokykit kursuose arba uždėkite aiškius ženklinimus, kokiems produktams yra taikomos nuolaidos – vartotojai patys susigaudys! Ačiū!

Reklama:

Drąsūs, nebijantys minėti konkurento vardo savo reklamoje. Kas? Atsakymas – Apple! Pasirodžius naujajai Microsoft operacinei sistemai Windows 7, Apple netruko išleisti seriją linksmų vaizdo reklamos klipukų su pagrindiniais veikėjais “PC” ir “Mac”. Kviečiu pažiūrėti http://www.apple.com/getamac/ads/ Mmmm… kaip aš norėčiau Mac’o! Bet bet bet… kol kas per brangu, todėl lieku prie PC su jo visais virusais ir kitais, jau įprastais, pasilaužymais. Beje, teko bandyti Windows 7 operacinę sistemą. kol kas jokių didelių priekaištų jai.

Gero savaitgalio!
Fortunatas