Miegui buvo skirtos lygiai 2.5 val. Bet atsiradęs deficitas bus (tikiuosi) kompensuotas skrydžio metu. Kenešas, mūsų šaunusis palydovas Kirgizijoje, atvyko kaip visada – tiksliai tiksliai laiku – 4 val. ryto, nors pakeliui dar turėjo „dalykinį” susitikimą su valstybine auto inspekcija. Ankstyvą rytą viešbutyje už 100 somų dar spėjau išgerti puodelį atominės Lavazza kavos. Kenešas pakeliui į „Manas” oro uostą papasakojo apie Nepalo kultūrinius matriarchato ypatumus, keletą žodžių persimetėm apie Kirgizijos parlamentarus ir jų, šios žemės išrinktųjų, gyvenseną. Įdomu prisiliesti prie kitokios kultūros ir gyvenimo būdo. Atsisveikinau su Kenešu kirgiziškai- į vyrišką glėbį. Beje, panašiai atsisveikina ir mūsų kaimynai lenkai, o lietuviams tai nebūdinga. Na, gal tik po sėkmingai sužaistų krepšinio rungtynių, per laidotuves ir vestuves. Ir tai retai. Palinkėjau mus lydėjusiam Kenešui dar pasimatyti gal Kirgizijoj, gal Lietuvoj. Perėjom bagažo patikrinimą. Užstrigau. Paklausė, ar vežuosi laikrodį. Atsakiau, kad taip, bet nelabai supratau, kodėl gestu parodė tokį didelį ciferblatą. Po nesėkmingų bandymų surasti ‘įrodymą’ supratau, kad apsauga susidomėjo užsukamais ant objektyvo makrostiklais. Kitame poste susidomėjo 3 pakrovėjų gausa bei fotoaparatu. Žodis „fotografas” padėjo užbaigti jau kiek užsitęsusį patikrinimą. Įsėdom į lėktuvą. Ausinukai, grojaraštyje keletas podcastų ir miegas. Pusiaukelėje patekom į turbulencijos zoną. Kolegė Jurga prajuokino papasakojusi girdėjusi ‘turbulencijos’ lietuvišką atitikmenį- „oro blaška”. Galvočiai tie mūsų kalbininkai:-) Nors išlipus iš lėktuvo Maskvos oro uoste jautėsi lengvas dūmelis, mus pasitikusi oro linijų (airBaltic?) atstovė paklausta apie smogą, tvirtino, kad Maskvoje dūmų nėra. Matyt priprato.
O dabar…iš 7 valandų iki skrydžio dar liko 4.5. Laukiam. Aš rašau blog’ą, o Jurga telefone trina žinutes.
O dabar…iš 7 valandų iki skrydžio dar liko 4.5. Laukiam. Aš rašau blog’ą, o Jurga telefone trina žinutes.
