Įrašas šeimos medyje apie nuvytusią šaką

Gaila, tačiau šiandien šeimos medyje turėjau papildyti įrašą apie nuvytusią šaką, tačiau tokia metraštininko pareiga – pažymėti faktus džiaugsmingus ir liūdnus.  Negalvojau, kad taip greitai ateis ta diena, kai teks amžiams atsisveikinti su krikšto mama…  Liko tik šviesus prisiminimas.

Septyniolika 2010 metų akimirkų

Naujųjų metų pradžioje ar senųjų metų pabaigoje labai populiaru skelbti įvairiausius dešimtukus, penketukus ir kitokius sąrašus. Lipsiu ir aš į tą galerą – paskelbsiu 17 svarbiausių 2010 metų įvykių (beveik chronologiškai):

1. Sausio 1 d. pradėjau vykdyti ambicingą 365 dienų fotoprojektą “Po nuotrauką kasdieną 2010″;
2. Gegužės mėnesio pabaigoje po labai didelių svarstymų įregistravau individualią veiklą. Kryptys: fotografavimas, verslo konsultacijos, prekyba internetu ir reklama.
3. Įsigijom naujus dėvėtus ratus ir pakeitėm sedaną-hečbeką (Citroen Xantia) į miniveną (Seat Alhambra)
4. Birželio mėn. nufotografavau pirmąją fotosesiją ir pradėjau verslo konsultanto veiklą rinkodaros ir strateginio planavimo srityse.
5. Žmona Renata baigė Tarptautinio verslo magistro studijas ir apsigynė magistro darbą.
6. Vyriausias sūnus Valentas praaugo mane.
7. Pirmą kartą lankiausi Centrinėje Azijoje – nuostabaus grožio šalyje Kirgizijoje.
8. Įvyko jauniausiojo sūnaus Justo Povilo krikštynos.
9. Pirmą kartą buvo išspausdinta mano daryta fotografija laikraštyje, turinčiame didesnį nei 10 tūkstančių egzempliorių tiražą, tiesa, nenurodant autoriaus, bet vėliau viskas baigėsi kad ir kukliu pirmuoju honoraru
10. Valentas tapo pirmaklasiu… tiesa, Kauno “Santaros” gimnazijoje
11. Dukra Ieva baigė keturių metų pradinę mokyklą ir “išėjo” į penktą klasę vidurinėje mokykloje.
12. Justukas žengė pirmuosius žingsnius…tiksliau iškart visus 14
13. Dėl savo patiklumo parduodant senąjį automobilį, turėjau reikalų su policija. Tai buvo diena, kada iš naujo sudėliojau pasitikėjimo laipsnius nepažįstamais žmonėmis.
14. Atšventėme pirmąjį Justuko gimtadienį.
15. Dalyvavau tarptautiniame labdaringame fotoprojekte “Help Portrait 2010″ ir susipažinau su nuostabiais žmonėmis Help Portrait Kaunas komandoje.
16. Ieva pirmą kartą šoko šokių grupės Flash Dance pasirodyme.
17. Sėkmingai užbaigiau 365 dienų fotoprojektą “Po nuotrauką kasdieną”.

Savaime suprantama, kad buvo ir daugiau svarbių įvykių, tačiau juk reikia “mandraus” skaičiaus Tad, tiek trumpai apie 2010 metų įvykius “pas mus” šeimoje. Apie kai kuriuos labai norisi parašyti daugiau nei kelias eilutes. 2011 metai tik prasideda, todėl gali būti, kad bent jau trys – keturios temos iš to bus

Iki,
Fortunatas

Juozui Meškeriui 110 metų

Šiandien mano senelio Juozo Meškerio gimtadienis. Jam būtų sukakę 110 metų. Artimiausiu metu, tikėtina dar šiais metais, ketinu surengti virtualią fotografo Juozo Meškerio fotografijų parodą. Kadangi senelis buvo pažangios mastysenos žmogus, tikiuosi jam tai patiktų:) Kviečiu paskaityti apie senelio Juozo Meškerio fotografinį kelią Romualdo Vaitkaus parengtoje informacijoje. Už surinktą bei susistemintą informaciją esu nuoširdžiai dėkingas fotografui Romualdui Vaitkui.

Fortunatas Dirginčius

(perspausdinta iš http://www.photojura.lt)

FOTOGRAFIJOS ISTORIJA TAURAGĖJE

Gana išsamiai išnagrinėta Lietuvos fotografijos istorija. Bene daugiausiai žinių galima rasti apie Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Panevėžio ir kitų miestų fotografus. Tačiau labai mažai informacijos apie Tauragės fotografijos raidą. Tai ir paskatino kaupti informaciją apie šio amato žmones gyvenusius, dirbusius ir kūrusius Tauragėje bemaž prieš šimtą metų.

Analizuojant daugybę fotografijų su užfiksuotais Tauragės ir jos apylinkių vaizdais matyti, kad tuomet čia dirbo fotografai B.Albrechtas, S.Butkus, B.Goferis, Pr. Kairys, H.Grinbergas, J.Meškerys, E.Konienė, S.Zolinas ir kt.

Plačiau apžvelgsiu Juozo Meškerio fotografinį kelią.

Gimė Juozas Meškerys 1900 metais lapkričio 17 d. Biržų rajone, Klausučių kaime. Nuo 1922 metų Meškeriai atsikėlė gyventi į Požerūnų kaimą netoli Tauragės. Kaip pamena Sofija Kovalčiukienė – Petrauskaitė, Meškerio tėvas buvo aukšto ūgio, tvirto sudėjimo. Jis taisydavo batus, meistraudavo. Mama, priešingai nei tėvas, buvo neaukšta, gimė Sibire. Meškerių šeima buvo labai tvarkinga. Nors jie ir nebuvo labai pasiturintys, tačiau kambariai buvo gražiai sutvarkyti ir apstatyti. Pasak liudytojų, tai buvo inteligentiška, tvarkinga ir draugiška šeima.

Meškerio šeimoje buvo trylika vaikų. Juozas turėjo tris brolius: Aleksandrą, Joną ir Praną. Iš vyriausiųjų jis buvo antras. Nors vaikai ir buvo privesti Komunijos Meškeriai buvo laisvamaniai. Visi broliai buvo dideli muzikantai. Mokėjo groti gitara, mandolina, balalaika. Nors dažnai tekdavo pagroti vakaruškose, tačiau alkoholio beveik nevartojo, nerūkė. Kariuomenėje tarnavo tik vienas brolis Pranas.

Į Tauragę Meškeriai persikėlė gyventi apie 1928-1929 metus, kuomet Požerūnų geležinkelio stotis po truputį pradėjo nykti. Dar ir dabar Skalbyklos gatvėje išlikęs pastatas kuriame Juozas buvo įkūręs fotografijos ateljė.

Juozas Meškerys gerai kalbėjo lenkiškai, vokiškai, suprato latviškai. Pasak Sofojos Kovalčiukienės, Juozas visuomet šypsodavosi ir buvo gero būdo. Fotografuoti pradėjo nuo 18 metų. Fotografijos mokslo niekur nesimokė, buvo savamokslis. Fotografuoti buvo išmokęs ir savo brolius, tačiau tik Aleksandras bandė dar verstis šiuo amatu ir vėliau išvyko į Švėkšną sakydamas, kad Tauragėje jau perdaug fotografų.

Meškerys užfiksavo ir 1927 metų Pučą. Fotografuodavo slaptai, nes buvo draudžiama. Po to buvo daryta krata, bet nieko įtartina nepavyko rasti. Gaila, bet šitie stikliniai negatyvai iki mūsų dienų neišliko.

Juozas buvo labai apsiskaitęs. Fotografijos paslapčių mokė ir prokurorą Tylertą, dabartinį „Tauragiškių balsas“ fotografą Benjaminą Pocių. Pamokymų šia tema jis negailėdavo ir vaikams. Fotografines medžiagas Juozas daugiausiai gabendavosi iš Rygos, nes čia turėjo nemažai pažįstamų. Kartais konsultuotis pas Juozą atvažiuodavo ir fotografai iš Rygos. Kuomet Meškerys pradėjo daryti spalvotą fotografiją, tai spalvinti fotografijas veždavo į Rygą. Po to tai daryti bandė ir pats. Ilgainiui šios fotografijos srities atsisakė ir gamino tik nespalvotas fotografijas.

Pasak Juozo Meškerio dukters tėvelis fotografuodavo per įvairias šventes, atlaidus, dirmavones, vestuvininkus, miesto vaizdus ir t.t. Buvo išleidęs liuteronų bažnyčios atviruką, kurį labai gerai pirko. Paklausą jis turėjo ir JAV.

Prie Meškerio artelės Skalbyklos gatvėje kabojo geltona iškaba kurioje juodomis raidėmis buvo parašyta „Fotografija“. Studijoje buvo pano su nupieštomis kolonomis ir į viršų kylančiais dekoratyviniais laiptais. Tolumoje dar išryškėjo medžių gojelis. Pano buvo pilkos spalvos. Šio fono plotis buvo apie 5 metrus. Paviljonas buvo apšviestas natūralia šviesa, kuri patekdavo pro stiklinias lubas. Kad studija būtų kuo įmanoma šviesesnė, šonuose jis buvo padares stiklinius langus. Duryse taip pat buvo stiklinis įdėklas. Kaip papildomą šviesą jis naudojo vokiečių gamybos porą kilnojamų šviestuvų.

Anot Genovaitės Dirginčienės daugiausiai darbo būdavo kuomet reikėdavo fotografuoti vestuvininkus. Tuomet vestuvininkų porų būdavę labai daug – po 12-14 porų. Tekdavo laukti savo eilės, o arklių pavados ilga eile išsirikiuodavo prie gatvės. Vaikai pasitikdavo vestuvininkus su gėlėmis prie vartelių. Palyda vaikus pavaišindavo saldainiais.

Fotografui užimdavo labai daug laiko pakol vestuvininkus gerai sustatydavo. Pasak liudytojų, tai jis padarydavo labai kruopščiai ir visi gerai būdavo matyti net antroje eilėje.

Meškerys fotografuodavo žmones ir turgaus dieną. Daugiausiai darydavo fotografijas dokumentams kurias grąžindavo kito turgaus dieną. Turgaus aikštėje kuri tuomet buvo prie dabartinės Liuteronų bažnyčios buvo įsikūręs bankas. Prie vienos šio banko sienos fotografas ir įsirengdavo kilnojamąją studiją. Ant specialių karnyzų jis pakabindavo du (juodą ir baltą) audeklus. Reikalui esant vieną iš jų jis nustumdavo į šoną. Fotoaparatą atsinešdavo specialiame juodame odiniame krepšyjekurį buvo pasiuvęs tėvas. Fotografuodamas fotoaparatą Juozas pastatydavo ant trikojo, o kuomet keisdavo stiklines fotografines plokšteles ant jo uždėdavo juodą audeklą. Fotoaparatas buvo masyvus ir gana sunkus, todėl kartais jis visą įrangą atsiveždavo su dviračiu. Aparatams gabenti ant dviračio priekinės ir galinės dalies jis buvo prisitaisęs specialius dėklus krepšiams. Kartais su dviračiu jis vykdavo fotografuoti net į Kauną, kurį kaip pasakoja Genovaitė Dirginčienė pasiekdavo per tris paras. Per atlaidus fotografuoti važiuodavo ir į Šiluvą. Kurį laiką dažnai fotografuoti vykdavo į Kaliningradą, nes sakydavo, kad ten trūksta gerų fotografų.

Dukrai Genovaitei tėvelis yra pasakojęs, kad kartais jo prašydavo fotografuoti suimtuosius Šubartinėje. Tuomet jis matęs visas egzekucijas ir kankinimus.

Fotografijas Meškerys darydavo laboratorijoje kurią buvo įsirengęs šalia studijos mažame kambarėlyje. Daugiausiai naudojo vokiečių gamybos įrangą (didintuvus, objektyvus). Kartais nuotraukų pagamindavo tiek, kad jas džiovinti pagalbon kviesdavosi ir šeimyną. Džiovindavo fotografijas ant storesnio stiklo gabalo, o kuomet netilpdavo, net ir ant veidrodžio. Kai kurioms fotografijoms įspausdavo specialų reljefinį rastrą. Retušuoti ( užpiešti įbrėžimus ar kitus defektus) padėdavo žmona. Turėdamas laisvesnio laiko Meškerys dar gamindavo būgnus. Pasak liudytojų juos padarydavo labai kokybiškai ir turėjo daug norinčių juos įsigyti. Tačiau būdavo gan sunku gauti kokybiškos ožkos odos.

Mirė Juozas Meškerys 1990 metais sulaukęs 90-ties metų. Palaidotas papušynio kapinėse.

Analizuojant išlikusias Meškerio darytas fotografijas matyti, kad tai buvo gabus ir išradingas fotografas, kūrybinga asmenybė, Tauragės miesto metraštininkas.

Nuoširdžiai dėkoju už papasakotus prisiminimus Genovaitei Dirginčienei ir Sofijai Kovalčiukienei – Petrauskienei.

Informaciją parengė Romualdas Vaitkus.

Diena 151 iš 365. 2010-05-31. Juras

Day #151/365. 2010-05-31. Juras, originally uploaded by fortisdr.

Diena 148 iš 365. 2010-05-28. Ieva

Day #148/365. 2010-05-28. Ieva, originally uploaded by fortisdr.

Dukra Ievutė prieš pradinės mokyklos išleistuvių vakarėlį.

Iki,
Fortunatas

Diena 145 iš 365

Diena 145 iš 365. Valentas.

Šimtas keturiasdešimt penktoji diena. Sūnus Valentas. Auga vyrukas… auga ir tuoj mane praaugs

Iki,
Fortunatas

Diena 33 iš 365

Diena 33 iš 365. Mėlynoji statula

33/365. Tęsiu supažindinimą su Valento molinių darbų kolekcijos eksponatais. Jūsų dėmesiui Mėlynoji statula (9 metai, 3A klasė) Linksma istorija: kaip pasakojo Valentas, jis niekaip negalėjo sustabdyti statulos augimo. Tą problemą greit išspręndė keramikos mokytoja – tarp pirštų suspaudė galiuką ir gavosi statulai galva :]

Dėl apšvietimo. Jei norite sukurti gylį (ta prasme, erdvinį), apšvieskite foną. Tiesa, tuomet reikia papildomos šviesos iš priekio, nes be jos gausis objekto siluetas.

Iki ryt!
Fortunatas

Montažas snaudžiant

Prieš keletą dienų naktinėjau ir “sekiojau” savo draugų tweet’us. Ir papuolė toks pusbrolio (šimtu procentų negalim pasakyti, bet vienas kitą taip vadinam) iš JAV Bernie Dodge prašymas internetinei Twitterio bendruomenei: “Gal kas turit tokį vaizdelį – gerbėjų minia stebeilijasi ar garbina bažnyčioje ant altoriaus pakabintą Smart board’ą”. Na, galvoju, prašymas toks iš nerealybės, bet nutariau padėti:

1.  Iš www.sxc.hu atsisiunčiau paveikslėlius (rekomenduoju šią svetainę, jei kas norit nemokamų iliustracijų):

2. Reikėjo išsiaiškinti, o kas tas Smart board’as? Man, kaip dirbančiam finansų srityje – tai asocijavosi su “šaunia valdyba”, bet Bernis yra San Diego universiteto profesorius, kuris daug energijos ir laiko įdeda į nuotolinio mokymosi panaudojant internetą projektus. Beje, jis vienas pirmųjų tai įdiegė praktiškai, kai kitur dar tik galvojo, kaip “pajungti” internetą, vaizdą, garsą ir tekstą studijoms. man į pagalbą atėjo Google ir atsisiunčiau Smart boardo vaizdelį. Beje, o jūs žinojote, kas yra Smart board (Sumanioji lenta)? Pasirodo Kauno Santaros gimnazijoje, kurią Valentas lanko, ji sėkmingai naudojama fizikos kabinete. Šauniai!

Viską sudėjęs krūvon gavau:tokį rezultatą

Bernie liko patenkintas, o aš snausdamas nusliūkinau miegoti:)

Kokie viso to rezultatai? Bernie liko patenkintas ir turėjo kuom iliustruoti savo prezentaciją Oklahomos universitete (JAV) [susireikšminau, jis ir be šios iliustracijos tai būtų labai paprastai padaręs )], aš atnaujinau montažo ir fotomanipuliacijos įgūdžius, susipažinau su Bernie draugu mokytoju Vyt Borbogrimus iš Bali, kurio seneliai kilę iš Lietuvos.

Mažėja pasaulis

Fortunatas

P.S. O mano senelis, Juozas Meškerys, kuriam (jau) užvakar būtų suėję 109 metai, svajojo kada nors nuvykti į Indoneziją, nes jam tai buvo jo svajonių šalis.

Nekirskime savo giminės medžio!

Iliustracijos šaltinis: http://www.arboresque.com

Rausiausi nebaigtų Dirgincius.info dienoraščio straipsnelių archyve ir aptikau bauginantį (bent jau mane) straipsnį Delfi.lt portale “Tyrimas: moksleiviai nežino savo senelių vardų ir nepažįsta giminaičių“, kur pateikta graudi statistika. Cituoju: „Klaipėdos apskrities moksleivių ir studentų apklausa parodė, kad daugiau nei pusė jaunuolių negali pasakyti nei vieno savo senelio vardo, o visus vardus prisimena vos penktadalis. Didžioji dauguma respondentų visiškai nežino savo giminės istorijos ir nė neketina ja pasidomėti.“ Gaila konstatuoti, bet greičiausiai tap ir yra.

Prisimenant Dirginčių giminės susitikimą iš pradžių buvo linksma, kuomet prašydavau atspėti, kas aš toks, tačiau vėliau susimasčiau… kas čia gero ir linksmo, jei kai kurie giminaičiai mane paskutinį kartą matė, kai man tebuvo 6 metai, o su savo krikšto tėvu dėde Povilu mačiausi prieš gerus 20 metų, o gal ir net prieš gerą ketvirtį amžiaus? Kai kuriuos giminaičius išvis mačiau pirmą kartą.

Šia proga galiu nors truputį pasidžiaugti, kad dirginčius.info renka ir talpina informaciją apie buvusias ir dabartinę Dirginčių giminės kartas ir yra sudarytas geneologins medis, kuriame užregistruoti 310 asmenų, 120 pavardžių ir 99 šeimos. Prisijungę giminaičiai gali netgi pažiūrėti kai kurias nuotraukas. Tiesa, tik Jono dėka kol kas gyvuoja nuotraukų skyrius. Na, reikės užrašyti naujo projekto pradžią -  sudėlioti “medelyne” giminaičių nuotraukas – medžiagos gi yra iš šių metų giminės susitikimo Kunigiškiuose.

Taip pat užvedu ir dar vieną projektą – išleisti fotografijų knygelę “Iš Dirginčių giminės susitikimo 2009″. Ji bus skirta pirmajam giminės sąskrydžiui paminėti ir visiems giminaičiams, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali pasižiūrėti nuotraukų internete. Bent jau vieną knygą tai tikrai žinau kam padovanosiu

Todėl mieli Dirginčiai ir giminaičiai, kurie dar nespėjote prisijungti – visada “velkam”, kai saka žemaitę. Bendraukim dabar bei domėkimės savo šeimos istorija ir nekirskime užmarštimi giminės medžių.

Fortunatas

P.S. Kas dar neturi pradėje savo geneologinio medžio, nedelskite – pradėkite ryt iš pat ryto: paimkite baltą popieriaus lapą ir viduryje užrašykite savo vardą ir pavardę, gimimo datą, vietovę, kur gimėte ir toliau pildykite lapą tiek, kiek informacijos apie savo giminę žinote. Tam, kad būtų paprasčiau, galite atsisiųsti ir atsispausdinti geneologinio medžio sudarymo šablonus iš http://www.familytreetemplates.net/, o vėliau viską suveskite į tam skirtas programas.

Fotoskrydis.lt: miestai iš paukščio skrydžio

Tiesiog kviečiu apsilankyti www.fotoskrydis.lt ir pasigrožėti įvairių Lietuvos miestų vaizdais iš paukščio skrydžio. Pakeliaukite ir Tauragės miestu http://www.fotoskrydis.lt/taurage/, kur aš gimiau ir užaugau.

O štai čia aš užaugau

Namai

Namai