Krizinių situacijų esu turėjęs ne vieną ir ne dvi. Vienas pavyko suvaldyti, iš kitų teko labai gerai pasimokyti. Ir… žinoma, vertingiausios buvo tos, iš kurių per pamokas gavau patirties.
Ko gero kaip ir dauguma mūsų, stebėjau ir stebiu situaciją su Grigeo srutstreamu į Kuršių marias ir… houlyšmouly, kiek pamokų ir kiek patirties pateikia ši istorija, kaip daryti nereikia.
Auksinės valandos taisyklė
Iniciatyva visiškai atiduota pareigūnams ir slėptasi po vamzdžiu – taip įvardinčiau pirmos ir, krizių valdymo kontekste, ko gero pačios svarbiausios dienos situaciją. Krizių valdymo žanro klasika, kurią įskiepyjo profai Arijus Katauskas ir Paulius Tamulionis – kai tik sužinojai, kad nutiko kažkas negero tavo verslui, padaryta žala žmogui, visuomenei ar šiuo atveju gamtai – turi valandą laiko, per kurią (1) surenki karštą informaciją, (2) priimti neatidėliotinus sprendimus, (3) sudarai pirminį veiksmų planą ir (4) atsistoji prieš kameras bei mikrofonus ir pasakyti gyvą žodį.
Grigeo atveju auksinės valandos taisyklė buvo panaudota gal po pusantros paros…
Atsiprašyk ir imkis tyrimo
Net, jei devyniasdešimt penkiais procentais esi tikras, kad tu teisus, atsiprašyk už tuos likusius 5 procentus ir aiškiai pasakyk, ką toliau darysi ir kada bei kokia forma pateiksi informaciją.
Grigeo vadovas pirmą dieną pradėjo komentuoti, kad srutos nubėgo dėl avarijos ir pasitikrino tai ne patikimos informacijos šaltiniu, o kaip dabar sako telefoniniu pokalbiu su darbininkais, nes atsakingiems vadovams nėjo prisiskambinti..Na, no comments.
Atsiprašymo nebuvo ir pats žinau, kaip tai yra sunku padaryti, tačiau šis veiksmas – būtinas. Dabar gi pirmą dieną nuskambėjo pareiškimas (ko gero akcininkams ir pirmiausia sau (!)), kad verslui ši situacija įtakos neturės ir (suprask) pinigai iš pardavimų tekės kaip tekėję. Suprasčiau, jei tai būtų bankas, kredito unija ar kita finansinė institiucija, kur naudojamos tokios šabloninės frazės, idant nuraminti indėlininkus ar investuotojus, tačiau šiuo atveju vis gi nereikėjo taip. Vietoje to geriau sakyti, jog įtaką verslui analizuosime, kai paaiškės baudos dydis, prastovos ir kiti susiję veiksniai kaip produkcijos pirkėjų praradimas ir tada aiškiai pasakyti apie sudarytą komisiją, kuri tirs tiek įvykio aplinkybes, tiek žalą bei poveikį įmonei, aplinkai ir pateiks išvadas.
Nušalink kaltus (jei randi)
Panašu, kad įmonėje vis gi buvo identifikuota, kad „kažkas buvo”, nes tam tikri asmenys nušalinti nuo pareigų. Naujiems vadovams, aišku, sudėtinga ir kažin ar įmanioma buvo viską žinoti, ypač, jei jie nusamdyti iš išorės. Tačiau, jei vadovai buvo paskirti iš vidaus ir niekas nieko nežinojo nuo pat 2012 metų, kai buvo įsigytas Klaipėdos kartonas, na, tuomet reikėtų susirūpinti ir stiprinti vidaus audito kompetencijas.
Grįžk su detalia informacija: kas nutiko, ką darei/darai, ką darysi toliau
Ko pasigedau, kai dumblas nusėdo – tai aiškios komunikacijos: kas nutiko, kas ką darė ir kas ką darys. Ponas Pangonis būtų kur kas solidžiau atrodęs prieš kameras, jei būtų pasitelkęs vizualizacijas – štai gamykla, štai pirmas rezervuaras, štai antras, štai vamzdis, kuriuo tekėjo nevalytas vanduo, štai Klaipėdos vandenų sklendė, prie kurios prisijungėme.
Dabar gi Edmundas Jakilaitis laidoje atrodė kur kas didesnis situacijos žinovas, nei pats Grigeo vadovas:
- Pirmas rezervuaras – sulaiko ir nusodina tik fizinius kūnus – vadinasi nėra jokio cheminio valymo ir užterštas vanduo patenka į Kuršių marias;
- Kiek srutų per metus buvo išpilta į Kuršių marias – apie milijoną kubinių metrų arba po dvi vonias kiekvienam gyventojui… Šioje vietoje vadovas pataikė atsakydamas netvirtai, koks kiekis nuotekų galėjo tekėti į valymo įrenginius: „manau, kad apie 100 kubinių metrų per valandą”;
- Prisijungimas prie Klaipėdos vandenų valymo įrenginių yra laikinas – iki sausio 14 dienos. Matėsi, kad vadovas jautėsi pagautas, nes dar nežinojo, kiek ir kuriam laikui bus sutarta naudoti išorinius valymo įrenginius po sausio 14 dienos;
- Jakilaitis: „Nėra skaitiklio…”, Grigeo vadovas: „Turi būti…”
- Jakilaitis: „Skaitiklis Grigeo Klaipėda įmonėje nepraėjęs metrologinės patikros…”, Grigeo vadovas: „Aš manau, kad artimiausiu metu turi būti susitarta <…> (dėl skaitliuko pastatymo – red.pastaba)”
Ką darysi kitaip ir kodėl tavimi turi tikėti?
Gerai, kad Grigeo vadovas bent po 36 valandų atsiprašė ir prisiėmė moralinę atsakomybę bei suprato, kad verslui įtaka vis gi bus, tačiau ir vėl.. tam tikri dalykai geriau suskamba, kai padaryti laiku.
„Tikrai nežinau” tarsi skamba nuoširdžiai, tačiau neturėtų taip dažnai sakomi šie žodžiai iš aukščiausio lygio vadovo kalbos. Vis gi šiuo atveju užjaučiu ir vadovą – esi pagrindinis, už viską atsakai, tada paskiri arba deleguoji tam tikras funkcijas vadovams, tačiau procesai iki galo nesutvarkyti, atsakingos grandys šlubuoja ir tikrai visko pats nesužiūrėsi.
Tai labai brangi pamoka parodanti, kaip svarbu turėti subalansuotus ir pelno, ir kaštų, ir kontrolės centrus – tik tuomet užtikrinamas tvarus ir ilgalaikis verslas. Lietuvai reikia sėkmingo verslo, stiprios pramonės, tačiau ne bet kokia kaina, todėl labai norisi tikėti, kad iš šios nemalonios situacijos bus pasimokyta, bus įgyta patirties, padarytos išvados ir priimti teisingi sprendimai, kurie atsispindės ne tik technologijose, bet pakeis ir įmonės kultūrą bei vertybes ir tai, kas parašyta įmonės tinklapyje „Gamtos ir verslo sinergija”, bus tiesa.
P.S. Pamiršau paminėti gražią iniciatyvą – įkurti fondą Kuršių marioms tvarkyti. Patarimas – tik nevadinkit jo Grigeo fondu.
