Laisvas plėšyti beprotiškai fantasiškus kolorado vabalus

Laisvas plėšyti beprotiškai fantastiškus kolorado vabalus… Gaila, kad išėjo LAISVAS žmogus. Pamenu, kai mama dar pyplį nusivedė į „Kabaretą tarp girnų” koncertą Tauragėje ir ten gyvai pamačiau Vytautą Kernagį. Tuomet dar nežinojau tokių žodžių, kaip „wow!” bet jausmą galima įsivaizduoti. Pirmą kartą lietuviškos estrados scenoje pamčiau laisvą, šėliojantį artistą, kuris neturėjo „sustandartinto estrados artistų elgesio kodekso”. Jis buvo LAISVAS… jis uždegė žmones, privertė juos šypsotis, o kartais savo laisvumu tuometinėje „tarybinio meno scenoje” net susižvalgyti. Norisi dar prisiminti filmą „Kažkas atsitiko” ir santechniką iš Ukmergės. Tiesa, tuo metu visi Tauragėje perdainuodavo „santechnikas iš Tauragės”. Ai, visko ir neišvardinsi – maestro visada išliks daugelio žmonių širdyse.Tiesiog atsisveikinimas nelaiku. „Esu tikrai laimingas, turiu dar daug planų. Kiekviena bėda stiprina žmogų. Stiprus ne tas, kuris muša, o tas, kuris atlaiko. Aš būsiu tas, kuris atlaikys. Nenoriu pasislėpti nuo žmonių ir dėkoju visiems atėjusiems. Tokio didžiulio būrio tikrai nesitikėjau“ (Vytautas Kernagis)