Toliau ropštinėjant po šeimos medžius ir šokinėjant nuo šakos ant šakos, atradau daug įdomių dalykų! Mano švogerka (arba žmonos sesuo) tekėdama tikriausiai nei numanyti negalėjo, kad jos vyro močiutės mergautinė pavardė – Dirginčiūtė. Visa tai paaiškėjo mums su Renata piršlaujant vestuvėse Jurbarke. Pirminius duomenis surinkau, dabar reikės paieškoti, ar yra bendrų šaknų. Kilmė Eržvilkas – kaip ir atitinka „lokalizaciją”. Tyrimas tęsiasi, kaip pasakytų žurnalistai.
Maloniai nustebino neseniai užsimezgę ryšiai su Klaipėdoje gyvenančiais giminaičiais. Labai svarbu yra nepamiršti šaknų, nes… ateities be praeities nebūna, todėl manau reikėtų imti ir susipažinti. Be to, dėdė papasakojo gyvenimo istoriją vertą romano. Kad taip visi…
Smagu, kad atsirado darbo prie geneologinio medžio, o tai jau buvau pradėjęs kerpėti.
